- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei trečdalis Seimo narių per pirmąjį savo darbo pusmetį parlamente viešai pasisakė vos po keliolika kartų. Tarp jų yra ir tokių, kurių balso kolegos taip ir neišgirdo. Nepaisant to, patys parlamentarai savo darbą vertina teigiamai, tačiau politologų nuomonė šiuo klausimu kitokia.
Tyla – gera byla?
Sėdėti ir tylėti.
Panašios pozicijos Seime laikosi kone penktadalis išrinktųjų, kurie per pirmąjį savo darbo parlamente pusmetį pasisakė mažiau nei dešimt kartų.
Seimo nariai klaipėdiečiai Irina Rozova pasisakė 9 kartus, Gintaras Vaičekauskas – 8, Dainius Kepenis – 7, Algimantas Kirkutis – 2.
Seimo nariai Lauras Stacevičius ir Alfredas Stasys Nausėda nekalbėjo nė karto.
Pastarasis, beje, turėjo rimtą pasiteisinimą. Politiką balandžio mėnesį pakirto sunki liga, todėl iki sesijos pabaigos jis posėdžiuose nedalyvavo, tačiau nuo rudens vėl kibs į darbą.
Tyliausias iš visų klaipėdiečių – parlamentaras A.Kirkutis mano, kad ne viešas kalbėjimas Seime liudija politikų darbų kokybę ir kiekybę.
"Seime – 141 nuomonė, kuri reiškiama vienu metu, tad nėra taip paprasta susiorientuoti. Mano manymu, kalbėti reikia tada, kai gali pasakyti ką nors naudingo. Regis, kinų išminčius Lao Dzė kažkada yra pasakęs, kad, jei gali nekalbėti, geriau nekalbėk. Man pasirodė, jog Seime ir mintys reiškiamos, ir įstatymai priimami padrikai, matyti, kad trūksta "išnešiotų gimdymų", aplink tik "pirmalaikiai gimdymai". Tad, manau, geriau kalbėti mažiau, bet prasmingiau", – įsitikinęs A.Kirkutis.
Politikas priminė, jog pats dirbo daug nekalbėdamas, dalyvavo svarstant 13 įstatymo projektų, įkūrė Sveikos gyvensenos, sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetį, vardijo kitus nuopelnus ir pasiekimus.
"Chirurgo darbas yra sunkesnis už Seimo nario, bet visko galima išmokti, viskam reikia laiko ir supratimo", – dėstė A.Kirkutis, manantis, kad ne pasisakymai ir vieši kalbėjimai Seimo darbe svarbiausi.
Ginčuose gimsta tiesa
Kitas klaipėdietis Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas, priešingai nei A.Kirkutis, pagal kalbėjusiųjų aktyvumą parlamente pastarąjį pusmetį pateko į pirmąjį penketuką. Jis pasisakė 160 kartų.
Šį Seimo naujoką pralenkė tik jo tėvas, partijos kolega Eugenijus Gentvilas, kalbėjęs 161 kartą, konservatorius Jurgis Razma, išreiškęs savo poziciją 188 kartus, bei Seimo oratorystės lyderiai – "valstietis" Povilas Urbšys ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys, pasisakę po 196 kartus.
"Visokių žmonių būna, pasitaiko, kurie daug šneka, bet mažai daro, kiti – atvirkščiai. Bet tikrai su "valstiečiais" į Seimą yra patekę žmonių, kurie – tik lojalūs "armijos kareiviai", ir jie iš esmės vykdo tą politiką, kuri yra padiktuota. Tačiau tokių tylenių, manau, pasitaiko kiekvienoje kadencijoje. Man parlamentas pirmiausia – viešų diskusijų erdvė. Politikai tam ir yra, kad reikštų savo nuomonę, rinkėjai žinotų, ką jie galvoja ir ką darys. O jei ateini tik "mygtukų spaudyti", nežinau, ar tai tikro politiko priedermė", – svarstė S.Gentvilas.
"Šitas Seimas rimtesnis"
S.Gentvilui pasirodė, kad šis Seimas yra rimtesnis, lyginant su praėjusios kadencijos, kai dominavo Darbo partija ir "tvarkiečiai".
"Nors ir kaip kritikuotume "valstiečius", jie tikrai atėjo ne tam, kad išvogtų šitą valstybę. Jų supratimas yra savotiškas, ir jie jį bando įtvirtinti. Manyčiau, jie gero linkintys Lietuvai. O prieš tai buvusiame Seime buvo žmonių, kurių veiksmai kėlė abejonių, ar jie nori, kad mūsų šalyje būtų geriau gyventi", – dėstė S.Gentvilas.
Mokosi daryti gerus darbus?
Pasak dar vieno klaipėdiečio Seimo nario Naglio Puteikio, viešas kalbėjimas parlamente yra labai svarbus dalykas, nes dažnai tenka ginti savo nuomonę ir įtikinėti kolegas balsuoti vienu ar kitu klausimu.
"Visuomenėje arba kolektyve negali būti visi vienodai aktyvūs. Kai kurie savo gebėjimus reiškia ir uždavinius įgyvendina tylomis, o kiti, atvirkščiai – įtikinėdami kolegas. Pats aš mėgstu agituoti, ginčytis, pateikti argumentus. Kiti yra tyleniai, bet tai nereiškia, kad jų darbo kokybė yra prastesnė", – mano N.Puteikis.
N.Puteikis šį darbo Seime pusmetį vertina labai gerai, esą naujokai sparčiai mokosi ir, to nebuvo anksčiau, "jie nori išmokti daryti gerus darbus".
"Jie mokosi ne sukčiauti, ne verslą sukti iš įstatymų priėmimo, ne dovanas priiminėja iš suinteresuotų struktūrų, o nori visuomenei padėti. Jei būčiau mokytojas, sakyčiau, kad tokios klasės dar nebuvo. O skandalai yra mokymosi dalis", – pabrėžė N.Puteikis.
A.Bilotaitė tapo mama
Per pastarąjį naujojo Seimo darbo pusmetį Lietuvą krėtė ne tik skandalai parlamente.
Šalies žmones labai sujaudino netikėta Seimo nario, buvusio televizijos diktoriaus Roko Žilinsko mirtis.
Jį nuo birželio 14 d. pakeitė partijos kolega, redaktoriumi save laikantis Andrius Navickas.
Išbuvusi vos daugiau nei du mėnesius Seime, sausio pabaigoje po kilusių dar neregėtų "debošų" mandato atsisakė "valstiečių" atstovė Greta Kildišienė, kurios istorija bene labiausiai pakirto rinkėjų pasitikėjimą "valstiečiais" ir jų lyderiu.
Dar dviem parlamentarams – Mindaugui Basčiui ir Kęstučiui Pūkui po Seimo nariams garbės nedarančių incidentų (vienas įtariamas ryšiais su svetimos valstybės specialiosiomis tarnybomis, kitas – seksualiniu priekabiavimu) irgi gresia atstatydinimas.
Jų likimas paaiškės rudenį.
Gera šios kadencijos žinia – konservatorė Agnė Bilotaitė liepos 28 d. susilaukė sūnaus.
Iki pat nėštumo pabaigos moteris aktyviai dirbo. Parlamentarė ir toliau ketina derinti motinystę su darbu Seime.
"Kadangi vaiko auginimo atostogos Seimo nariams nenumatytos, derinsiu darbą su motinyste. Motinystė tikrai netrukdo parlamentaro darbui, čia nėra ką ir diskutuoti. Jei tokie klausimai kam nors kyla, vertinčiau tai kaip mamos, užimančios tam tikras pareigas, diskriminaciją", – pastebėjo A.Bilotaitė.
Komentaras
Lauras Bielinis
Politologas
Vertindamas pirmojo pusmečio Seimo darbą, sakyčiau, kad yra daug chaoso. Iš tiesų, tas parlamento darbas buvo daugiau susietas ne tiek su klausimų, reikalingų valstybei, sprendimu, kiek valdančiųjų savo pozicijos įtvirtinimu kitų frakcijų atžvilgiu. Taigi tos ambicijos, tos problemos, kurios kyla partijos viduje, tapo viso Seimo problemomis. Didžiąją dalį jų mes ir matėme. Pagal pateiktą statistiką, kai kurie parlamentarai mažai reiškė viešą savo nuomonę, tačiau nedramatizuočiau, kad kai kas mažai kalba, nes kiekvienas klausimas turi būti išdiskutuotas frakcijoje, o frakcijos vardu ir yra daromi vieši pareiškimai. Bet šiuo atveju, kalbėdami frakcijos vardu, politikai nekalbėjo to, ką reikėjo kalbėti. Kalbama buvo labai paviršutiniškai. Mes matome, jog priimti sprendimai reikalauja taisymo. Akivaizdu, kad "valstiečių" daugumai sudėtinga daryti kokius nors rimtus sprendimus. Lyginant su praėjusios kadencijos Seimo darbo pradžia, to pagreičio dabar nėra. Suprantu, kad kiekviena pradžia turi savo problemų, tačiau ši kadencija ypač lėta, nedalykiška, daug klausimų buvo analizuojama iki galo neįsigilinus, neturint bendros nuomonės frakcijose. Net tie, kurie pristatė klausimus, iki galo nesugebėjo akcentuodami išsakyti savo pozicijos. Manau, kad rudeniop mes turėsime kitokį vaizdą, bet neturiu didelių iliuzijų, nes matau, kad "valstiečių" frakcija nėra organizuota ir dar ilgai spręs savo vidines problemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos4
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo27
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...