- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje žaidžiami politiniai žaidimai: ieškoma naudos, norima būti ir pozicijoje, ir opozicijoje, išlaikyti valdžios postus ir kartu likti oponuoti, LRT RADIJUI sako teisės profesorius Vytautas Sinkevičius. Tokia sumaištis kenkia valstybei, nes užmirštami esminiai jos interesai: „Visas dėmesys sutelkiamas į vidines partines kovas, norima parodyti, kad tai – rūpinimasis valstybe. Deja, tai nėra rūpinimasis valstybe, tai rūpinimasis savo asmenine nauda, gerove, postais“, – pabrėžia V. Sinkevičius.
Reikia skirti politinį ir teisinį aspektus, paklaustas, kaip teisiškai atrodo susidariusi politinė situacija, sako, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius: „Teisiniu požiūriu, viskas čia gana aišku. Seimo statute nustatyta, kad frakcijos gali sudaryti bendros veiklos sutartį, pasirašyti deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. Jei bendros veiklos deklaraciją sudariusios frakcijos turi bendrą narių skaičių ir daugiau, kaip pusę Seimo narių, tai – Seimo dauguma.“
Pasak V. Sinkevičiaus, šiuo atveju reikia skaičiuoti ne atskirus Seimo narius, o kiek narių turi frakcijos, kurios pasirašo bendros veiklos deklaraciją. „Jei sudaro daugiau nei pusę (71 narį), tai Seimo dauguma. Frakcijos ar koalicijos, nesutinkančios su vyriausybės programa, turi viešai pasiskelbti opozicinėmis, padaryti pareiškimą Seime ir paskelbti deklaraciją. Joje išdėstyti nuostatas, kurios skiria nuo Seimo daugumos. Tuomet tai yra opozicinės frakcijos“, – tvirtina teisės profesorius.
V. Sinkevičius sako, kad dabar vyrauja situacija, kai tam tikri Socialdemokratų frakcijos nariai kalba, kad jie yra opozicija. Tačiau tai – politiniai pareiškimai, kurie teisine prasme nieko nereiškia: „Jei jie priklauso Socialdemokratų frakcijai, o frakcija pasirašė susitarimą su kita frakcija, šie atskiri Seimo nariai yra frakcijos nariai, jie priklauso Seimo daugumai. Kaip jie balsuos, jau kitas reikalas. Bet politinės kultūros ar politinės etikos taisyklių reikalavimai skatintų tuos Seimo narius arba paklusti frakcijos sprendimui ir būti daugumoje, arba oficialiai pasitraukti iš frakcijos. Čia kalbu apie Socialdemokratų frakciją ir frakcijos sprendimą sudaryti bendrą veiklos deklaraciją su „valstiečiais“.“
Visas dėmesys sutelkiamas į vidines partines kovas, norima parodyti, kad tai – rūpinimasis valstybe. Deja, tai nėra rūpinimasis valstybe.
Kaip teigia V. Sinkevičius, Lietuvoje žaidžiami kažkokie politiniai žaidimai. „Ieškoma kažkokios naudos, norima būti ir pozicijoje, ir opozicijoje, išlaikyti valdžios postus ir kartu likti oponuoti. Tokia sumaištis kenkia valstybei, nes dabar visi kalba apie partijų interesus, apie tai, kas naudinga partijai. Bet kodėl nekalbama apie tai, kas naudinga Lietuvai, visuomenei? Ar tokia senos ir jaunos frakcijos narių kartos priešprieša naudinga Lietuvai?“ – svarsto pašnekovas.
V. Sinkevičius tikina, kad dažnai užmirštami esminiai valstybės, visuomenės, žmonių interesai: „Visas dėmesys sutelkiamas į vidines partines kovas, norima parodyti, kad tai – rūpinimasis valstybe. Deja, tai nėra rūpinimasis valstybe, tai rūpinimasis savo asmenine nauda, gerove, postais ir t. t.“
Paklaustas, ar vidinės partijos rietenos gali paralyžiuoti visą valstybės darbą, V. Sinkevičius teigia, kad gali. „Juk labai svarbu, kad būtų stabilumas. Tai reiškia, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, naudingus valstybei ir visuomenei. Dabar, kai frakcijos, priklausančios daugumai, nariai pareiškia, kad jie yra opozicija, sunku suprasi, kaip jie balsuos, kaip bus priimami strateginiai, esminiai sprendimai. Šis netikrumas tikrai kenkia“, – aiškina pašnekovas.
Paklaustas, ar gali teisiškai tos pačios partijos vieni nariai būti opozicijoje, o kiti – pozicijoje, V. Sinkevičius sako, kad teoriškai taip, nes Seimo narys yra ne partijos, o visos tautos atstovas ir partija negali diktuoti Seimo nariui, į kokią frakciją jungtis.
„Taigi tos pačios partijos narys formaliai pats gali pasirinkti, į kokią frakciją stoti. Bet, jei Seimo narys tampa kitos frakcijos, kurios politinė programa priešinga Seimo nario partijos programai, nariu, politinė kultūra reikalauja pasirinkti – trauktis iš partijos. Negalima būti ir partijos nariu, ir frakcijos, kuri priklauso daugumai, nariu, ir kartu būti opozicijoje. Tai politinis žaidimas – daugiau nieko“, – pabrėžia V. Sinkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą3
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė31
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją13
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...