- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie Ukrainos europinę perspektyvą buvo kalbama dar nuo Maidano laikų. Tada Kyive nepriklausomybės aikštėje susirinkusioje minioje plevesavo ne tik Ukrainos, bet ir Europos sąjungos vėliavos. Tuomet beveik dešimtmetį Ukraina uoliai stengėsi atitikti Europos keliamus reikalavimus dėl stojimo į bendriją, praneša LNK.
Atvesti į Europos Sąjungą Ukrainą žadėjo ir buvęs šalies lyderis Petro Porošenko. Kalbos suintensyvėjo Rusijai užpuolus Ukrainą. Prieš dvi savaites Volodymyras Zelenskis pasirašė paraišką dėl stojimo į Europos Sąjungą.
„Mes įrodėme savo stiprumą, mes įrodėme, kad esame tokie pat kaip ir jūs. Tad prašau įrodykite, kad jūs su mumis, kad mūsų nepaleisite“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Europos komisija noriai sutiko ją svarstyti, tačiau kandidatės statusas dar nėra suteiktas.
„Jei V.Putinas siekė suskaldyti Europos Sąjungą, susilpninti NATO ir sudaužyti tarptautinę bendruomenę, jis pasielgė visiškai priešingai. Mes kaip niekad vieningi“, – Europos šalių susitikime kalbėjo Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tačiau į Ukrainos europinę perspektyvą iki šiol pozityviai žvelgia ne visa Europa.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mes žinome, kad valstybės Vakarų Europoje – Prancūzija ir kitos – ilgą laiką gana skeptiškai žvelgė į Europos Sąjungos plėtrą, nes pirmiausia nori gilinti dabar esančių Europos Sąjungos valstybių integraciją“, – tvirtino Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Skeptiškai Ukrainos europinį kelią stebėjo ir didžiausia Europos ekonomika – Vokietija.
„Aš pats buvau liudininkas, kaip Berlyne griuvo Berlyno siena. Ne tiesiogine to žodžio prasme – mąstymo siena. Šeštadienį nuvykau į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu, tomis pačiomis dienomis buvo pereita nuo nepardavimo arba ne tiekimo Ukrainai politikos prie ginklų tiekimo Ukrainai politikos“, – teigė Gitanas Nausėda.
Karas yra paskata suprasti, kad Europa negali ignoruoti Ukrainos, kaip ilgą laiką iš esmės darė.
„Karas yra paskata suprasti, kad Europa negali ignoruoti Ukrainos, kaip ilgą laiką iš esmės darė, sakydama, kad kelio į Europos Sąjungos narystę artimiausiu metu nėra“, – L. Kojala.
Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą Lietuva kėlė ir Europos vadovų tarybos susitikime.
„Mes esame iškėlę sau tikslą būti Ukrainos balsu ten, kur ji pati tiesiogiai nedalyvauja arba nėra atstovaujama“, – sakė G. Nausėda.
Būtent šis susitikimas, pasak prezidento, paskatino dalį valstybių apsigalvoti.
„Diskusijos šiuo klausimu užtruko bene 5 val. ir turiu jums pasakyti, kad šį kartą, turbūt, Lietuva buvo tas „blogasis vaikinas“, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų. Vien dėl to, kad tekste būtų įtvirtina nuostata dėl mūsų paramos Ukrainai jos eurointegraciniame kelyje“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Tačiau kitų kaimyninių valstybių kelias nusimato ilgesnis. Šalia karo lauko esantys Ukrainos kaimynai – Moldova ir Sakartvelas – taip pat pasiprašė į Europos šeimą.
„Tai gali šiek tiek komplikuoti Ukrainos situaciją, nes, jeigu Ukraina viską darys daug sparčiau nei kiti, jeigu dėl politinės valios tas procesas vyks sėkmingiau, tuomet, be abejo, kitos valstybės, kurios taip pat siekia to paties tikslo, gali turėti tam tikrų nuogąstavimų“, – kalbėjo L. Kojala.
Tačiau L. Kojalos nuomone vien vieningo Europos valstybių pritarimo dėl Ukrainos neužteks.
„Sudėtinga įsivaizduoti, kad toks sprendimas galėtų būti žengtas nepasiekus stabilumo Ukrainos teritorijoje, kalbant apie agresiją iš Rusijos. Vienokiu ar kitokiu būdu tai bus susieti klausimai, bet lūkestis yra, kad ta agresija bus sustabdyta ir nevirs pagrindine kliūtimi keliaujant į Europos Sąjungą“, – vylėsi L. Kojala.
Konfliktui nurimus, manoma, Ukrainai Europos Sąjungos nare pavyktų tapti, geriausiu atveju, per kelerius metus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje1
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko1
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų2
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi38
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...