Planuojama peržiūrėti diplomatinio atstovavimo tinklą

  • Teksto dydis:

Vyriausybė ketina peržiūrėti diplomatinio atstovavimo tinklą – gali būti atsisakoma kai kurių ambasadų Europos šalyse, stiprinant dėmesį ekonomiškai sparčiai augančioms valstybėms Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo užsienio politikos klausimais Deivido Matulionio, dėl diplomatinių atstovybių tinklo peržiūros pirmiausia savo žodį turi tarti tiesiogiai už šalies užsienio politiką atsakingas prezidentas, taip pat Seimas.

„Todėl sprendimai turi būti suderinti. Šiuo metu jie kaip tik derinami. Numatyti tam tikri, nesakyčiau, kad labai jau kardinalūs pasikeitimai, bet jų turėtų būti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė premjero patarėjas.

Jo teigimu, peržiūrint atstovybių tinklą siekiama skirti daugiau dėmesio ekonominei diplomatijai – gali būti stiprinamas personalas Lietuvos atstovybėse Kinijoje ir Japonijoje, daugiau dėmesio skiriama Pietų Amerikos bei Afrikos šalims.

Atsisako žemės ūkio atašė Rusijoje

Lietuva ketina atsakyti žemės ūkio atašė Rusijoje ir tokią pareigybę įsteigti Japonijoje. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame vyriausybės nutarimo projekte.

ŽŪM teigimu, dėl Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktams labai sumažėjo žemės ūkio atašė Rusijoje veiklos apimtys ir galimybės. Taip pat suintensyvėjo naujų rinkų paieška.

Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje padėtų užtikrinti spartesnį apsikeitimą informacija, glaudesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų Lietuvos ir Japonijos institucijų.

„Siekdami optimizuoti žemės ūkio atašė geografinį išsidėstymą, siūlome pareigybę įsteigti Japonijoje, atsižvelgiant į tai, kad Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje, – ji importuoja daugiau kaip 60 proc. reikalingų maisto produktų. Stebint augantį lietuviškos produkcijos eksportą, matyti dar didesnis potencialas ir galimybės ateityje – Lietuvos žinomumas Japonijoje per pastaruosius trejus metus yra labai išaugęs, kaip ir Japonijos bei Lietuvos verslo atstovų susidomėjimas“, – teigiama ŽŪM aiškinamajame rašte.

Pasak ministerijos, labai svarbu tęsti darbą su Japonijos atsakingomis institucijomis ir gavus leidimus eksportuoti paukštieną ir jautieną, taip pat siekiant inicijuoti procesą dėl naujų eksporto leidimų gavimo bei kitų prekių ir paslaugų eksporto skatinimo.

„Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje padėtų užtikrinti spartesnį apsikeitimą informacija, glaudesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų Lietuvos ir Japonijos institucijų. Tokijuje ir kituose Japonijos miestuose kasmet vyksta labai daug didelių tarptautinių parodų, mugių, seminarų, tad sėkmingas dalyvavimas juose suteiktų papildomų galimybių pristatyti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonę ne tik Japonijai, bet ir kitoms šalims“, – tvirtina ŽŪM.

Ministerija taip pat pažymi, kad Lietuvos ambasada Japonijoje taip pat akredituota dar kelioms regiono šalims, kurios artimiausiu metu gali tapti reikšmingomis eksporto kryptimis.

Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio atašė dirba Europos Sąjungoje (ES), Kinijoje, Vokietijoje ir Italijoje, o žemės ūkio ir komercijos atašė – JAV.

Japonija šiais metais Lietuvai leido eksportuoti jautieną ir paukštieną, be to, Lietuvos įmonės į šalį gali eksportuoti pieno produktus.

Šiuo metu užsienio valstybėse Lietuva turi 39 ambasadas, veikiančias keturiuose žemynuose. Daugiausia jų – 27 – Lietuvos interesams atstovauja Europos šalyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių