- Jūratė Damulytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Antikorupcijos komisijos teisėsaugai perduotame e.sveikatos tyrime minimas buvęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pasitraukė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekano pareigų.
Pareigas penktadienį paliko ir kita su Ž. Padaiga siejama padalinio vadovė – Eglė Vaižgėlienė savo noru pasitraukė iš LSMU Studijų centro vadovės pareigų.
E. Vaižgėlienė taip pat iki gruodžio 6 dienos buvo bendrovės „Diavera“ (anksčiu besivadinusios „E-sveikata“), jos vienintelis akcininkas yra Ž. Padaiga, direktorė. Ji BNS penktadienį patvirtino pasitraukusi iš šios bendrovės direktorės pareigų, tačiau motyvus atsisakė nurodyti.
„Aš nekomentuosiu šitų dalykų“, – BNS penktadienį teigė E. Vaižgėlienė.
„Motyvų reikia klausti pačių žmonių. Jie patiekė prašymus (trauktis iš pareigų – BNS), vadovai juos patvirtino“, – BNS penktadienį sakė LSMU atstovė spaudai Vitalija Ruseckė.
Su Ž. Padaiga BNS penktadienį susisiekti nepavyko.
LSMU prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis BNS penktadienį sakė neturįs informacijos apie Ž. Padaigos ir E. Vaižgėlienės pasitraukimą iš pareigų universitete. Jis taip pat teigė neįžvelgiąs galimo interesų konflikto tame, jog LSMU Studijų centro vadovė tuo pačiu metu dirbo ir privačios verslo bendrovės „Diavera“ direktore.
„Tai suderina, žmogus dirba darbus ir susiderina. (...) Aš konflikto nematau šioje vietoje“, – sakė K. Petrikonis, paklaustas, ar suderinamos vadovaujančios pareigos universitete ir verslo įmonėje.
Praėjusią savaitę tyrimą baigusi Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad trys bendrovės – „Diavera“ (buvusi „E. sveikata“), „Varutis“ (buvusi EHS), „Hisas“ – skirtingu metu dalyvavo ir laimėjo Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų rengtus konkursus, susijusius su e.sveikata projektu. Komisija pristatė įmonių tarpusavio ryšių ir viešųjų pirkimų schemas, jas vertina valstybės institucijos.
Seimo komisija nutarė, kad visi trys 2000-aisiais sumanytos e.sveikatos sistemos projekto etapai įgyvendinti netinkamai – sistema iki šiol nepasiekė tikslų ir neteikia kokybiškų paslaugų. Projektą pastaraisiais metais įgyvendina Registrų centras, jo valdymas neseniai perduotas Susisiekimo ministerijai.
Pasak komisijos vadovo Vitalijaus Gailiaus, buvę Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai, pradedant tuometiniu „darbiečių“ deleguotu ministru Žilvinu Padaiga (2004–2006 metais buvo sveikatos apsaugos ministras ir 2004–2008 metais – Seimo narys), sukūrė tokią sistemą, kuri galbūt leido pelnytis tiems patiems asmenims.
„Jie ir įsteigė juridinius asmenis, kurie iš esmės ir diegė tą sistemą sveikatos priežiūros įstaigose, vykdė mokymus ir iki šiol tą sistemą diegia. Kalbame apie tuos pačius politinio pasitikėjimo pareigūnus, kurie buvo atsakingi už projekto rengimą – ministras, (Sveikatos apsaugos ministerijos – BNS) sekretoriai Haroldas Baubinas, Saulius Janonis, buvęs ministerijos sveikatos projektų vadovas ir technologijų skyriaus specialistas Evaldas Dobravolskas“, – praėjusį ketvirtadienį BNS teigė V. Gailius.
Pasak V. Gailiaus, Generalinė prokuratūra jau yra pradėjusi viešojo intereso gynimo procedūrą, siekdama nustatyti žalos mastą ir ją išieškoti iš kaltų asmenų.
Susisiekimo ministerija inicijavo sistemos kūrimo patikrinimą – norima nustatyti atsakingus asmenis dėl tokios padėties ir galimo valstybės lėšų iššvaistymo.
Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų – ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų).
Sistema turėjo skaitmenizuoti pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaryti galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.
Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją13
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada18
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti73
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti12
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos10
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...