Po atstatydinto ministro kankinio kauke slypi apsukrus vertelga?

Unikali gamta nerūpėjo?

"Nematau galimybės dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, kuris visada išstato ministrus į priešakines pozicijas", – žurnalistams Prezidentūroje šią savaitę skambiai pareiškė K.Navickas, nevengęs pasigirti apie esą Lietuvos gamtos labui nuveiktus darbus.

Tokie skambūs pareiškimai kelia ironišką šypseną Palangos ir Neringos merams.

"Nuo 2002 m. esu Palangos tarybos narys, nuo 2011 m. – meras, tai dar nesutikau nė vieno aplinkos ministro, kuris taip atsainiai žiūrėtų į gamtą, į pajūrį, į kopų išsaugojimą", – pastebėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

"K.Navickas yra populistas, šaukiantis, rėkiantis, drumsčiantis vandenį, jis iš tų žmonių, kurie išgena investicijas iš Lietuvos be jokių argumentų. Jeigu būtų argumentų, dar galėtume diskutuoti, bet su K.Navicku jokių diskusijų nebuvo", – žodžių nerinko Neringos meras Darius Jasaitis.

Dienraštis apžvelgė įtartinas istorijas, į kurias įsipainiojo atstatydintas Aplinkos ministras.

Kai būdavo priimami abejotini sprendimai, aplinkos ministras mėgdavo išeiti atostogų.

Kalta aplinka?

Sužinojęs apie atleidimą, K.Navickas, atvirkščiai nei anksčiau, puolė dalyti interviu, minėjo galimas atleidimo priežastis. Net puolė pasakoti, kad iš premjero Sauliaus Skvernelio esą yra girdėjęs keistų pasisakymų ir sprendimų.

Vieną iš pavyzdžių K.Navickas pateikė Vyriausybės priimtą nutarimą didinti valstybinių miškų kirtimo normas tuo metu, kai jis atostogavo. Suprask – nutarimas priimtas jam nežinant.

"Iš žmogiškosios pusės, tai man buvo didžiausia demotyvacija", – viešai teigė K.Navickas.

Jis mini Vyriausybės šių metų rugpjūčio 8 d. priimtą nutarimą "Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 m. patvirtinimo". Jame numatyta, kad metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma yra maždaug 6 proc. daugiau negu kertama dabar.

Vyriausybės posėdžiai planuojami iš anksto. Taip buvo ir rugpjūčio 8 d. Vyriausybės posėdžio dienotvarkės septintu klausimu svarstytas nutarimo projektas dėl padidintų miško kirtimų. Darbotvarkėje buvo nurodyta, kad pranešėjas – aplinkos ministras K.Navickas. Bet jis staiga išeina atostogų. Ministerijai atstovauja Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, ministerijos Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis bei ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Viktoras Karašauskis, projektą pristato aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Šis sprendimas priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais.

Nuvažiuodavome į ministeriją spręsti kokios nors problemos, ministras pažiūrėdavo po stalu, kažką numykdavo: "Taip, galbūt..." Jokio konkretaus atsakymo nesuteikdavo.

Taip, ministras teisus sakydamas, kad jis buvo už tokias pačias, kaip egzistuoja dabar, miško kirtimo normas. Šių metų liepos 26 d. jis pasirašė Vyriausybės kanceliarijai adresuoto minėto nutarimo projektą, kuriame siūlo patvirtinti miško kirtimo normas ateinančių penkerių metų laikotarpiui jų nedidinant.

Tačiau ministras nutyli, kas iš tikrųjų kaltas, kad normos buvo padidintos.

Pusbrolio verslas

Šių metų balandžio pradžioje K.Navickas įsakymu sudaro naują Miškų ūkio konsultacinę tarybą iš 16 asmenų. Pirmą kartą joje atsiranda gausi grupė verslininkų, kuriems miškas – viso labo žaliava kaupti milijoninį turtą. Taryboje – Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas, Miško darbų rangovų asociacijos vadovas Vidmantas Jusas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos "Litbioma" valdybos narys Remigijus Lapinskas, mokslininkai, keli ministerijai pavaldūs pareigūnai. Ir – nė vieno miškininko praktiko. Tarybai vadovauti ministras pavedė aplinkos viceministrui, pagal specialybę semiotikui Martynui Norbutui.

Prisiminkime: K.Navickui tapus ministru, pikti liežuviai plakė, kad šias pareigas užimti padėjo ne kas kita, kaip medienos perdirbimo pramonės lobistai. Įtarimai neatsirado be pagrindo, nes ministras buvo "pamiršęs" deklaruoti, jog jo pusbrolis vadovauja latvių verslininkų gamyklai "Litmerė", Ukmergėje gaminančiai fanerą.

Taigi K.Navicko suburtos Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje būtent ministerijai pavaldi Valstybinė miškų tarnyba ir pasiūlė didinti miškų kirtimų normą. R.Beinortas pridėjo, kad dėl suplanuotų 500 mln. eurų investicijų į medienos pramonę aktualus papildomos medienos poreikis – maždaug 2 mln. kub. m. K.Navicko reformuotų miškų urėdijų naujo padalinio – Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas taip pat neprieštaravo didinti kirtimų normas, pridūręs, kad valstybinių miškų plotas didėja dėl rezervuotų miškų perdavimo.

Sprendžiant iš posėdžio protokolo, K.Navicko viceministras M.Norbutas tylėjo it žuvis ir diskusiją tik apibendrino konstatuodamas, kad išsiskyrė trys nuomonės: pritarti Valstybinės miškų tarnybos pasiūlymui kirtimų normą didinti, palikti tokią pačią arba padidinti dar 3 proc. nei siūlo tarnyba. Susirinkusiųjų balsų dauguma – 10 balsų pasiūlė ministrui teikti Vyriausybei nutarimo projektą 6 proc. didinti miškų kirtimą.

Liepos pabaigoje siųsdamas Vyriausybei nutarimo projektą dėl miškų kirtimų normos aiškinamajame rašte K.Navickas ne tik išdėstė Miškų ūkio konsultacinės tarybos poziciją, bet ir pridėjo posėdžio protokolą. Taigi Vyriausybei nieko kito neliko kaip tik pasikliauti aplinkos ministro patikėtinių pateiktais argumentais.

Neatmestina, kad tokią poziciją ministras jautė ir, kaip jau anksčiau ne kartą elgėsi priimant svarbius sprendimus, išėjo kelių dienų atostogų. Kad būtų kaltas ne jis, o aplinka.

Brangūs paukštukai

Dienraštis rašė, kad, prieš tapdamas ministru, K.Navickas dešimt metų dirbo VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" (BAF), buvo vienas iš įstaigos dalininkų. Tiesa, tapęs ministru, tarp dalininkų neliko, bet pasiliko teisę juo vėl tapti, pabaigęs ministro karjerą.

Įstaiga daugelį metų su partneriais dalyvauja įvairiuose gamtosauginiuose projektuose, kurių bendra vertė – apie 40 mln. eurų. Visgi vienas iš pagrindinių BAF veiklos arkliukų – ES šalyse saugoma dėl išnykimo meldinė nendrinukė. Šios įstaigos pagrindiniai projektai siejami būtent su šiuo paukšteliu. Praėjusiais metais buvo patvirtintas projektas "Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje". Projekto vertė – beveik 4 mln. eurų.

Planuojama pirkti biomasės granuliavimo įrangą, žemės ūkio techniką, 100 ha žemės. BAF Šilutės rajone, kur bus vykdomas projektas, Drevernoje įsigijo tris senas arklides su žeme – čia bus įrengtas biomasės granulių cechas.

Prieš kelerius metus Lietuvoje vykusioje mokslininkų konferencijoje apie meldinę nendrinukę kalbėta, kad "Lietuvoje gyvena apie 50 patinėlių, jų buveinių vietos sumažėjo iki trijų – Žuvinto, Nemuno deltos ir Kuršių nerijos". Tiesa, kiti šaltiniai teigia, kad yra apie 100 patinėlių, tačiau nė vienas rimtas mokslininkas nedrįsta teigti, kad būtent tiek ir porų – meldinė nendrinukė fiksuojama tik pagal patinėlio giesmę.

Taigi suskaičiuokime: paukštukų programai skiriama apie 4 mln. eurų, vadinasi, vienam – vidutiniškai 40 tūkst.

Šioje istorijoje būta ir įdomios detalės. BAF pateiktuose dokumentuose Aplinkos ministerijai pavaldžiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai teigta, kad už 440 tūkst. eurų numatyta paukštuko translokacija. Šiais metais 50 meldinės nendrinukės jauniklių iš Baltarusijos pervežta į Lietuvą. Tačiau ES Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 61 punktas draudė tai daryti.

Išeitis rasta – aplinkos viceministras Martynas Norbutas kartu su kitų žinybų atstovais pasirašo dokumentą, kuris paukštukams atveria kelią į Lietuvą.

Milijonai – dešimtmečiui

2016 m. rugpjūčio pabaigoje Aplinkos ministerijos paraiškų vertinimo komitete svarstymui pateikti aštuoni gamtosaugos projektai, finansuojami už Europos ir Lietuvos lėšas. Bene didžiausias biudžetas – 17 mln. eurų, iš kurių 7 mln. eurų teks pakloti iš šalies biudžeto vertės. Pareiškėjai – Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su partneriais, Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Šios trys valstybinės institucijos ketina optimizuoti "Natura 2000" teritorijų tinklo apsaugą ir tvarkymą. Kitų projekto partnerių komisijai nebuvo pateikta.

Rengiant šį projektą, Aplinkos ministerija už 4 tūkst. eurų pasamdė kaip nepriklausomą konsultantą Žymantą Morkvėną, BAF direktorių, kuris pasiūlė pakviesti BAF įgyvendinti šį projektą.

K.Navicko vadovaujama ministerija tai ir padarė, nors BAF svarstant projektą nebuvo partnerė. Šiame projekte dabar BAF be jokių viešųjų atrankų tenka 3,233 mln. eurų, iš kurių 1,278 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto. Kas galėtų paneigti, kad ministras K.Navickas tokiu būdu savo buvusiai darbovietei neužtikrino ilgalaikio finansavimo?

Išskalbė mundurą

Plačiai nuskambėjo istorija, kaip K.Navickas 2017 m. pavasarį lankėsi Šilutės rajone, kur susitiko su savivaldybės atstovais, vietos turizmo organizatoriais. Pasirodo, ministras dalyvavo savo buvusio darbdavio, vieno iš BAF dalininkų ir direktoriaus Ž.Morkvėno organizuotame renginyje "Gamtinio turizmo traukos vietovės vystymas Nemuno deltoje – skambi frazė ar strateginė regiono vystymo kryptis?" Tačiau tai būta tik skambios frazės – iš tikrųjų K.Navickas su buvusiu savo viršininku Ž.Morkvėnu atvyko dėl BAF vykdomos ES ir Lietuvos biudžeto finansuojamos "LIFE Viva Grass" programos "Integruoto planavimo įrankio sukūrimas siekiant užtikrinti biologinės įvairovės gyvybingumą". Ž.Morkvėnas yra šio projekto vadovas, o K.Navickas anksčiau pagal šį projektą Kėdainių rajone, Josvainiuose yra skaitęs paskaitą "Atvirų buveinių palaikymo problemos".

Ministro kelionės aplinkybes tyrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Į dienraščio redakciją pateko komisijos vyresniojo patarėjo Tomo Čaplinsko rengto ir jo paties bei komisijos Tyrimų skyriaus vedėjos Aretos Miškinienės pasirašyto sprendimo projekto kopija. T.Čaplinskas buvo nustatęs net 34 faktines aplinkybes, sietinas su K.Navicko veika. Tačiau VTEK priimtame sprendime, kuriuo K.Navickas buvo išteisintas, juodu ant balto minimos jau ne 34, o tik 32 aplinkybės.

Kodėl iš projekto dingo dvi aplinkybės? Greičiausia todėl, kad projekte konstatuota, jog " priėmęs "VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" direktoriaus Ž.Morkvėno pasiūlymą dalyvauti 2017 m. birželio 2 d. Šilutės rajono savivaldybėje vykusiame renginyje, šiuo konkrečiu atveju K.Navickas neįvykdė savo paskirtimi prevencinio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų".

Taigi akivaizdu, kad iš komisijai pateikto projekto išmetus tyrimo metu nustatytas kelias faktines aplinkybes, kurios ministrui K.Navickui buvo akivaizdžiai neparankios, atsirado galimybė ministrą išteisinti.

Pajūrio merai: jis priminė apsimetėlį gamtosaugininką

Neringos ir Palangos merai neslepia, kad permainos Aplinkos ministerijos vadovybėje jiems suteikia vilties, kad pasikeitus ministrui tinkamo dėmesio sulauks ir unikali pajūrio gamta, ir kiti projektai.

Š.Vaitkus (kairėje) ir D.Jasaitis negaili kritikos atstatydintam aplinkos ministrui.

Priversti bylinėtis

Kad ir kaip keista, mažiausiai gyventojų turinti Neringa pirmauja socialinio būsto laukiančių žmonių miestų sąraše. Nors eilėje stovi tik 31 šeima.

Neringoje socialinio būsto problemą galbūt ir pavyktų greitai išspręsti, pastačius bent kelis butus, tačiau tą padaryti nėra lengva. Nors miestas yra užsitikrinęs ES finansavimą butams statyti Preiloje, tačiau Neringos savivaldybei dėl to tenka teisybės ieškoti teismuose.

"Teismų duris priversti varstyti ne kieno kito kaip tik buvusio aplinkos ministro K.Navicko dėka – būtent jis pagrindinis naujos statybos priešininkas. Nors pirmos instancijos teismą laimėjome, tačiau tai mūsų nedžiugina – nepanaudotas europines lėšas veikiausiai reikės grąžinti.

Jei taip atsitiks, prašysime K.Navicką patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nepanaudotas ES lėšas", – dienraščiui sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Politikas neslepia, kad, bandant su K.Navicku spręsti bet kokią Neringai aktualią problemą, būdavo sulaukiama ne konstruktyvaus dialogo, o absoliutaus neigimo.