Politikai siekia keisti atstovavimo EVT modelį: pirmenybė turėtų tekti Vyriausybei?

M. Maldeikio teigimu, EVT sprendžiami ES klausimai yra pirmiausia šalies vidaus politikos klausimai, todėl, pasak jo, ir atstovavimo pirmenybė turėtų tekti Vyriausybei.

Jam antrino europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jo teigimu, bazinis klausimas kilusioje diskusijoje dėl Lietuvos atstovavimo EVT yra tai, ar ES reikalai Lietuvai yra labiau užsienio politika, ar visgi arčiau valstybės vidaus reikalų.

„Viskas priklauso nuo to, kaip mes traktuojame visą šį reikalą. Nuo to, kokia yra pirminė mūsų tezė: Ar ES politika yra priskirtina prie užsienio reikalų, ar tai yra vidaus politikos dalis su Europos Sąjungos tęstinumu. Aš laikausi antrojo požiūrio. Mano manymu, Lietuvoje buvo nueita pernelyg formaliai, atskiriant šias politikos sritis“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė P. Auštrevičius.

Todėl, tęsė europarlamentaras, Lietuvoje turėtų būti sprendžiamas klausimas, kokioms vykdomosios valdžios institucijoms ES reikalų kuravimas apskritai turėtų būti perduotas.

„Mes galime kelti klausimą, kokiai valdžios institucijai Lietuvoje – aš kalbu apie vykdomąją valdžią – priskirti europinės politikos koordinavimą. Ar tai turėtų būti Užsienio reikalų ministerija, ar ministro pirmininko kanceliarija. Kai kuriose valstybėse mes matome vicepremjero instituciją, kuris kuruoja europinę politiką ir tokiu būdu integraliai sujungia vidaus interesus ir ES atitinkamas šakines politikas, siekiant, kad būtų kuo mažesnis skirtumas ir kad sprendimai būtų priimti, atsižvelgiant į vidaus ir ES dimensijas“, – svarstė P. Auštrevičius.

Tai, kad ES struktūrose sprendžiami klausimai, kurie pagal savo pobūdį daugiau priklauso Vyriausybei, kalbėjo ir socialdemokratas buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.  

Pasak jo, Lietuvos Konstitucija numato, kad prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Tuo metu vidaus politikos klausimai yra Vyriausybės atsakomybė. Todėl, tęsė politikas, susiklosčiusi tradicija, kuomet Lietuvai EVT atstovauja prezidentas, ne visiškai atitinka konstitucines normas.

„Yra sveikas protas, kuris reikalauja sutarti, juk biudžetas ir ministerijos turi savo kompetencijas, kuriomis jos turi būti apginkluotos. Aš manau, kad mes kalbame apie konstituciškai subalansuotą tikslingą valdymo doktriną. Tai reikalautų atsižvelgti į visus dalykus ir suprasti, kad didelė dalis problemų – ar žemės ūkio politika, ar konkurencija, ar euro zona – yra vykdomosios valdžios kompetencija“, – kalbėjo V. Andriukaitis.

Ekspertas: klausimą išspręsti galima tik politiškai  

Tačiau spaudos konferencijoje dalyvavęs vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigė, kad Konstitucija leidžia prezidentui Lietuvai atstovauti EVT. Maža to, pažymi ekspertas, bandymai teisės aktais keisti esamą atstovavimo EVT tvarką galėtų prieštarauti svarbiausiam šalies įstatymui.

Iš Konstitucijos kyla, kad prezidentas turi konstitucinę teisę dalyvauti visuose Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, nepaisant, kokie klausimai būtų nagrinėjami.

„Kad ir kaip mes aiškintume Konstitucijos nuostatas, mes negalime paneigti jų esmės – o ji, mano nuomone, yra tokia: pirma, prezidentas turi įgaliojimus formuoti Lietuvos užsienio politiką. Pati sąvoka užsienio politika gali būti suprantama ne tik siaurąja prasme, kaip čia bandoma daryti. Bet ji gali būti suprantama labai plačiai – kaip apimanti viską, kas bent kiek susiję su kitomis valstybėmis (...) Mūsų nagrinėjamu atveju (užsienio politiką – ELTA) galima suprasti kaip politiką, apimančią viską, kas bent kiek susiję su Lietuvos naryste ES ir sprendimais, priimamais jos institucijose“, – sakė V. Sinkevičius.

„Antras dalykas, Konstitucija nenumato, kad Seimas, Vyriausybė ar kuris nors kitas subjektas savo priimtais įstatymais ar kitais teisės aktais galėtų kokiu nors būdu apriboti ar suvaržyti prezidento konstitucinius įgaliojimus, spręsti užsienio politikos klausimus pačia plačiąja prasme ir formuoti užsienio politiką“, – pažymėjo MRU profesorius.

Galiausiai, pasak V. Sinkevičiaus, ir pats prezidentas neturi teisės nusišalinti nuo pagrindinių užsienio klausimų sprendimo.

„Todėl aš manyčiau, kad iš Konstitucijos kyla, kad prezidentas turi konstitucinę teisę dalyvauti visuose Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, nepaisant, kokie klausimai būtų nagrinėjami. Tokia jo teisė negali būti suvaržyta ar apribota įstatymais ar kitais teisės aktais“, – sakė profesorius, pažymėdamas, kad šį klausimą galima išspręsti tik politiškai surandant kompromisą.

„Jei įstatymais ar Vyriausybės nutarimais bus bandoma apriboti prezidento galias, tada gali kilti klausimas, ar nėra pažeista Konstitucija. Iš teisinių dalykų turime pereiti į politinius susitarimų dalykus“, – apibendrino V. Sinkevičius.