Politikų apkaltos Lietuvoje: garsiausia – prezidento R. Pakso

BNS primena Seime rengtus politikų apkaltos procesus, vykusius per Lietuvos nepriklausomybės metus.

2016 - 2017 metai: K. Pūko apkaltos byla. Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos bylą. Posėdis joje planuojamas rudenį. Sulaukus Konstitucinio Teismo išvados, apkaltos procesas bus tęsiamas Seime.

2016 metai: Vytauto Gapšio apkaltos iniciatyva. 2016  metų balandžio 7 dieną Seimas pradėjo apkaltos procesą „darbiečiui“ parlamentarui Vytautui Gapšiui po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau po Konstitucinio Teismo atsakymo, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką, apkaltos eiga sustojo. V.Gapšys  dar po keleto mėnesių atsistatydino iš Seimo dėl teisėsaugos įtarimų paėmus 25 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

2014 metai: N.Venckienės apkalta. 2014 metų birželio 19 dieną Seimas per apkaltą  panaikino „Drąsos kelio“ atstovės Neringos Venckienės mandatą. Prieš tai buvusi teisėja dingo iš Lietuvos ir daugiau kaip metus nesirodė Seime. Manoma, kad ji slapstosi JAV. Šios šalies Teisingumo departamentas yra priėmęs Lietuvos prašymą dėl eksparlamentarės ekstradicijos. N.Venckienei  yra pareikšta įtarimų pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagrindiniai įtarimai - dėl neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo, jos viešinimo, teismo įžeidimo, teismo sprendimų perduoti brolio Drąsiaus Kedžio dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei nevykdymo.

2010 metai: L.Karaliaus ir A.Sacharuko apkalta. 2010 metų lapkričio 4 dieną Seimas panaikino darbo metu Pietryčių Azijoje atostogavusio Krikščionių partijos frakcijos nario Lino Karaliaus mandatą, o už L.Karalių Seimo posėdyje balsavęs frakcijos seniūnas Aleksandras Sacharukas mandatą išsaugojo.

2004 metai: R.Pakso apkalta. 2004 metų balandžio 6 dieną už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas, Seimui paskelbus, kad jis pažeidė Konstituciją, kai suteikė pilietybę savo rėmėjui Jurijui Borisovui, leido jam suprasti apie teisėsaugos tyrimą ir protegavo artimų asmenų interesus verslo įmonėje. Tai buvo pirmoji Europos istorijoje surengta apkalta prezidentui.

1999 metai: A.Butkevičiaus apkalta. 1999 metų birželio 15 dieną Seime nepritarta buvusio krašto apsaugos ministro Audriaus  Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimui. Apkalta jam surengta įsiteisėjus nuosprendžiui, pagal kurį jis pripažintas kėsinęsis sukčiauti stambiu mastu, kai iš verslininko paėmė 15 tūkst. dolerių žadėdamas užglaistyti vienai įmonei iškeltą bylą per Generalinės prokuratūros bei Valstybės kontrolės pareigūnus.

----------

Apkalta yra Konstitucijoje numatyta procedūra, kuomet už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar šiurkštų priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas trimis penktadaliais balsų iš užimamų pareigų gali pašalinti prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus arba panaikinti Seimo nario mandatą.

Seime pateikus iniciatyvą dėl apkaltos sudaroma specialioji komisija, kuri parengia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Jei komisija siūlo pradėti apkaltos procesą ir tam pritaria Seimas, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėtas apkaltos procesas, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Sulaukus Konstitucinio Teismo išvados, apkaltos procesas tęsiamas Seime.

Pagal Seimo statutą, jei Konstitucinis Teismas nustato, kad nė vienas asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretus veiksmas neprieštarauja Konstitucijai, Seimas priima nutarimą apkaltos procesą nutraukti.

Jei KT pateikia išvadą, jog priesaika ar Konstitucija buvo šiurkščiai sulaužyta, Seimas balsuoja dėl to asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo. Sprendimas priimamas, ji už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t.y. 85 parlamentarai.