- Olga Ugriumova, LRT radijas, LRT.lt, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš visų Seime esančių partijų Liberalų sąjūdis vertinamas prasčiausiai – partija pasiekė rekordines žemumas ir apklausoje net neperkopia 5 proc. barjero.
Tai rodo naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Anot centro vadovo Vlado Gaidžio, politiniai skandalai kitoms partijoms tokios didelės įtakos nedaro.
– Gal galėtumėte papasakoti apie pačią apklausą? Kada ji vyko, kiek respondentų dalyvavo?
– Apklausa vyko birželio mėnesį, birželio 8–17 d., visai neseniai. Apklausta daugiau kaip tūkstantis respondentų – 1034.
Kalbant apie partijas, kažkokių ypatingų sensacijų nėra. Pirmoje ir antroje vietoje, kaip ir anksčiau, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rezultatas maždaug toks – TS-LKD 26 proc. nuo balsuojančių ir apie 17 proc. nuo visų gyventojų. LVŽS – 24 proc. nuo balsuojančių ir 15 proc. nuo visų gyventojų. Rezultatai gana artimi. Kartu tai yra 50 proc. Tai reiškia, kad tai lyderiaujančios partijos.
Toliau eina Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Darbo partija ir praeitą mėnesį, ir dabar turi maždaug tą patį rezultatą – 11 proc. nuo balsuojančių ir 7 proc. nuo visų gyventojų. „Tvarkos ir teisingumo“ 10 proc. nuo balsuojančių ir 6 proc. nuo visų gyventojų.
Rezultatas gana aukštas – trečia ir ketvirta vietos, bet reikia turėti galvoje, kad šių partijų elektoratai yra gana pasyvūs. Kai mes apklausiame, jie pasisako, kad balsuotų, bet į rinkimus nelabai noriai ateina. TS-LKD elektoratas labiau disciplinuotas ir labiau motyvuotas – jie ir sako, ir ateina balsuoti. Todėl nereikėtų pervertinti to rezultato.
Toliau po šių partijų eina Socialdemokratų partija ir Socialdemokratų darbo partija. Pirmoji surenka 8 proc. nuo balsuojančių gyventojų. Antroji – beveik tiek pat. Taip pat abi surenka apie 5 proc. nuo visų gyventojų.
Šios partijos apylygius rezultatus gauna nuo pat išsiskyrimo. Anksčiau Socialdemokratai turėjo apie 18 proc. [nuo balsuojančių gyventojų – LRT.lt]. Po to, kai išsiskyrė po 8 proc. gauna ir vieni, ir kiti. Taip buvo ir balandžio, ir gegužės, ir birželio mėnesį. Jeigu partijos susijungtų vėl, gal turėtų tuos 16 proc. ir būtų treti, o dabar jie yra penkti ir šešti.
Šios partijos pereina 5 proc. barjerą. Kitos partijos šį kartą, pagal mūsų apklausą, šiek tiek atsilieka. Tarkime, Lietuvos centro partija surenka 4,9 proc. nuo balsuojančių ir 3 proc. nuo visų gyventojų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS) – 3,2 proc. nuo balsuojančių, bet LLRA-KŠS yra labai aktyvi. Jie paprastai praeina 5 proc. barjerą, nes ten dauguma rinkėjų ateina balsuoti ir yra labai motyvuoti.
Nežinau, ar sensacija, ar ne, kad Liberalų sąjūdis iš minėtų partijų, kurios turi bent vieną atstovą Seime, tarp visų tų partijų yra paskutinėje vietoje, pirmą kartą paskutinėje vietoje. Liberalai turi tik 3,2 proc. nuo balsuojančių ir 2 proc. nuo visų gyventojų. Tai yra pats mažiausias rezultatas per pastaruosius metus. Matyt, kad tos pažymų istorijos ir skandalai didžiausią neigiamą poveikį daro būtent tai partijai. Kiti nuo to ne taip nukenčia. Tas poveikis nelabai ir matomas.
– Kaip šį mėnesį atrodo politikų ir Lietuvos vadovų populiarumas?
– Pirmoje vietoje, kaip ir praėjusį mėnesį, Visvaldas Matijošaitis – 58 proc. jį vertina teigiamai. Jo populiarumas sumažėjo trimis procentiniais punktais, bet vis tiek jis yra pirmas. Šiaip nuo liepos mėnesio visą laiką buvo stebimas jo reitingo augimas. Pirmą kartą matomas tam tikras sumažėjimas. Bet tai labai priklauso nuo to momento, kada vyksta apklausa. Jeigu vyksta kokie nors pozityvūs įvykiai, reitingai gali vėl padidėti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – antroje vietoje. Praėjusį mėnesį buvo stebimas reitingo kritimas dėl susirašinėjimo įvykių. Šiuo metu situacija stabilizavosi – maždaug 55 proc. ją vertina teigiamai. Trečioje vietoje – Saulius Skvernelis. 53 proc. gyventojų jį vertina teigiamai. Tai patys populiariausi politikai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius populiarus maždaug vienodai per visą kadenciją. Viktoras Pranckietis jau metus turi tą patį reitingą – 44 proc. Tai tokie teigiami rezultatai.
Žinoma, yra ir politikų, kurie vertinami neigiamai. Neigiamai vertinami praktiškai visi partijų vadovai. Jų pačių elektoratas juos vertina teigiamai, bet visi gyventojai in corpore vertina kitaip.
Neigiamą balansą turi ir [LVŽS pirmininkas] Ramūnas Karbauskis, ir [Socialdemokratų pirmininkas] Gintautas Paluckas, ir [Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas] Gediminas Kirkilas, ir [Darbo partijos pirmininkas] Viktoras Uspaskichas, ir [TS-LKD pirmininkas] Gabrielius Landsbergis, ir [Liberalų sąjūdžio pirmininkas] Eugenijus Gentvilas. Išimtis yra tik „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jis turi teigiamą balansą. Taip buvo ir praeitą, ir užpraeitą mėnesį.
Jeigu kalbėtume apie ministrus, iš 14 ministrų septyni turi teigiamą balansą ir septyni turi neigiamą. Teigiamai vertinamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, jau minėtas užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis (gal tas skirtumas nedidelis, bet jis vertinamas teigiamai), visada teigiamai vertinamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Taip pat – finansų ministras Vilius Šapoka, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Iš 14 septyni vertinami teigiamai, o likusieji turi neigiamą vertinimų balansą.
Sunkiausio partijos laikotarpio atspindys
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos reitingai yra sunkiausio partijos išgyvento laikotarpio atspindys.
„Tikėtina, kad po šitiek smūgių, po tokio ilgo, tendencingo puolimo, buvo galima tikėtis tokių dalykų. O ten 2 ar 3 procentai, iki kur tas dugnas, aš tikrai nespėliojau. Manau, kad juodžiausias laikotarpis praėjo ir viskas atsispindi reitinguose, toliau taip baisiai nebegali būti - viskas apie mus išpasakota, ir mes esame partija, kuri išvadas seniai padarėme. Atsisakyta dalyvavimo viešųjų įstaigų veikloje, susitikimų deklaravimu lenkiame visas kitas partijas“, – BNS šeštadienį sakė E. Gentvilas.
Tikėtina, kad po šitiek smūgių, po tokio ilgo, tendencingo puolimo, buvo galima tikėtis tokių dalykų.
Naujausia apklausa rodo, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto barjero, rodo apklausa.
Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa rodo, kad už šią partiją, kurios bylą neseniai pradėjo nagrinėti teismas, dabar balsuotų 3,2 proc. rinkimuose ketinančių balsuoti arba 2 proc. visų apklausos dalyvių. Gyventojų apklausa buvo atliekama birželio 8-17 dienomis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas sunkiausiu partijos laikotarpiu vadina Valstybės saugumo departamento pažymos paviešinimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, taip pat įvardijo ir „žiniasklaidos antraščių politiką“.
„Kai buvęs liberalas G. Steponavičius neatėjo į teismą, buvo skelbiama, kad „prasideda liberalų išdaigos“. Žmonės vasarą skaito tik antraštes, deja. Arba „liberalų pinigų plovykla“ – liberalai nėra kaltinami pinigų plovimu, byloje yra buvę liberalai E. Masiulis, G. Steponavičius, Š. Gustainis“, – teigė E. Gentvilas.
BNS priminus, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti ir pačiai partijai, E. Gentvilas priminė prokuroro žodžius, kad partijos atsakomybė išplaukia iš buvusių jos vadovų veiksmų, pasak E. Gentvilo, partijos veiksmai nei baudžiamojoje byloje, nei kaltinamajame akte neaptariami, partija procese bus „pasyvus kaltinamasis.“
Jis sako, kad tariasi su pavaduotojais dėl partijos ateities siekių, veiklos, uždavinių.
„Yra visokių intencijų, tikrai dabar nepasakysiu savo įsivaizdavimo, bet manau, kad mes turime išlikti kaip partija, siūlymai paleisti šią partiją palaikymo nesulaukė, dabar klausimas – kaip dirbti“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Pasak jo, po E. Masiulio pasitraukimo iš partijos pirmininko pareigų įvyko trys partijos suvažiavimai, Liberalų sąjūdis atsinaujino.
Birželio 7 dieną Vilniaus apygardos teismas surengė pirmąjį posėdį „MG Baltic“ ir politinės korupcijos byloje.
Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra nustatė, kad buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšis grynais buvo perduotas už galbūt koncernui „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą ir kitus projektus, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad, E. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta3
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP14
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje5
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas9
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę27
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas7
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...
-
Po FNTT pareigūnų apsilankymo Darbo partijos būstinėje apklaustas V. Gapšys2
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente (EP), liudytoju apklaustas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys. ...
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę4
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...