- Austėja Masiokaitė, Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį metinį pranešimą skaičiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teisingai įvardijo esmines problemas, tačiau nedetalizavo savo vaidmens jas sprendžiant, o jos raginimai stiprinti partijas politinės korupcijos kontekste yra naivūs, mano BNS kalbinti politologai.
„Prezidentė galėtų kalbėti konkrečiai, koks galėtų būti jos įnašas, ką ji pati galėtų daryti, prie to prisidėti. Ji sakė, kad nereikia kariauti, bet reikia bendradarbiauti partijoms – tai šventa tiesa, tačiau prezidentė amžinai kovoja su partijomis“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas (TSPMI) Kęstutis Girnius.
TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, prezidentės kvietimas į partijas dabartiniame politinės korupcijos skandalo kontekste atrodo naivokas.
„Nėra aiškios krypties, ką daryti toliau: tas kvietimas švarinti partijas, kviesti savanorius eiti į partijas su skaidriais siekiais – jis gal ir teisingas, bet šiek tiek naivus, nes po tokių sukrėtimų partijos apskritai tampa labai vengtinos naujiems žmonėms, kurie galėtų tikėti, kad politika gali būti skaidri ir švari“, – pastebėjo jis.
Tuo tarpu LRT televizijai metinį pranešimą komentavusi Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sakė, kad prezidentės savikritika buvo per santūri.
„Ta savikritika, kuri pasirodė viename sakinyje, ji amortizuojama toliau buvusioje kalboje. Man ši jos savikritika buvo per santūri“, – sakė ji.
Prezidentė savo pranešime teigė, jog oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pavyko pristabdyti, „nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“.
BNS kalbinti politologai sutarė, kad kalba buvo tinkamai subalansuota ir joje aptarti svarbiausi klausimai, kurie šiuo metu dominuoja Lietuvos politinėje erdvėje.
„Didžioji akcentų dalis buvo skirta aktualijoms, politinės sistemos būklei įvertinti ir tikrai daug dėmesio skirta ir politinių partijų krizei, ir politikos bei verslo susiliejimui, ir teisėsaugos institucijų veiklai įvertinti. Greičiausiai to ir buvo tikimasi iš šio pranešimo, nes akivaizdu, kokie klausimai šiuo metu dominuoja mūsų politinėje sistemoje“, – sakė T. Janeliūnas.
K. Girnius teigė, kad ši kalba jam pasirodė viena geriausių iš prezidentės kalbų: „nėra smulkmeniško sąskaitų suvedinėjimo, nėra per daug pamokymų, daugiau dėmesio skiriama, ką reikėtų padaryti“.
Politologai atkreipė dėmesį, kad užsienio politikai dėmesio buvo skirta gana nedaug, bet toks sprendimas yra suprantamas, nes užsienio politika nebuvo klausimas, šiuo metu dominavęs Lietuvos viešojoje erdvėje.
Vis dėlto K. Girnius pastebi, kad kalbėdama apie Lietuvos strategines partneres, prezidentė paminėjo Lenkiją. „Ilgą laiką buvo įtempti santykiai, tai aš manau, kad čia galutinis įrodymas, jog pati prezidentė pasiryžusi santykius gerinti ir galutinai palaidoti nesutarimus“, – sakė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė devintąjį metinį pranešimą.
Tai priešpaskutinis jos metinis pranešimas: D. Grybauskaitės kadencija baigiasi 2019 metų vasarą.
D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai penkerių metų kadencijai.
Nepritarimas Višegrado euroskeptikams
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime parodė, kad nesutinka su euroskeptiška Višegrado šalių pozicija dėl gilesnės Europos Sąjungos (ES) integracijos, sako analitikas Simas Čelutka.
„Prezidentės pozicija skiriasi nuo Višegrado šalių pozicijos, kuri yra žymiai euroskeptiškesnė“, – BNS sakė Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovas.
„Jeigu ES ilgainiui taptų kelių greičių sąjunga, Lietuva siektų būti pirmojo greičio klubo nare“, – teigė jis.
Prezidentė D. Grybauskaitė metiniame pranešime antradienį paragino „nebijoti būti ES integracijos smaigalyje“.
Jos teigimu, Lietuvai naudingos suvienytos pastangos karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse.
Vadinamasis Višegrado ketvertas – Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija – ne kartą kritikavo Briuselį ir „dviejų greičių“ Europos idėją, kur dalis šalių gilintų integraciją tam tikrose srityse.
Birželio pabaigoje ES lyderiai surengs svarbias diskusijas dėl reformų migracijos, euro zonos, saugumo ir gynybos politikos.
Gilesnis ES karinis bendradarbiavimas Lietuvoje vertinamas prieštaringai – kritikai mato riziką susilpninti NATO ir JAV vaidmenį užtikrinant Europos saugumą, šalininkai tikina, kad sunkiai prognozuojamas JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesys verčia stiprinti karinį bendradarbiavimą su didžiosiomis Europos šalimis.
S. Čelutkos vertinimu, prezidentė „nebrėžia dirbtinių takoskyrų tarp NATO ir ES, pabrėžia, kad šiuo metu svarstomi ES gynybos integracijos planai gali sukurti papildomus saugumo svertus, kurie būtų naudingi ir Lietuvai“.
Komentuodamas prezidentės teiginį, kad „stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi“, S. Čelutka sako, kad „pasitikėjimo savimi Europai ypač trūksta šiuo metu, stebint pavojingas transatlantinės vienybės ardymo tendencijas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje1
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas3
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę13
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas4
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...
-
Po FNTT pareigūnų apsilankymo Darbo partijos būstinėje apklaustas V. Gapšys1
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente (EP), liudytoju apklaustas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys. ...
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę3
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos6
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo35
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis2
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...