Politologai: prezidentės raginimas stiprinti partijas teisingas, bet naivus

Antradienį metinį pranešimą skaičiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teisingai įvardijo esmines problemas, tačiau nedetalizavo savo vaidmens jas sprendžiant, o jos raginimai stiprinti partijas politinės korupcijos kontekste yra naivūs, mano BNS kalbinti politologai.

„Prezidentė galėtų kalbėti konkrečiai, koks galėtų būti jos įnašas, ką ji pati galėtų daryti, prie to prisidėti. Ji sakė, kad nereikia kariauti, bet reikia bendradarbiauti partijoms – tai šventa tiesa, tačiau prezidentė amžinai kovoja su partijomis“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas (TSPMI) Kęstutis Girnius.

TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, prezidentės kvietimas į partijas dabartiniame politinės korupcijos skandalo kontekste atrodo naivokas.

„Nėra aiškios krypties, ką daryti toliau: tas kvietimas švarinti partijas, kviesti savanorius eiti į partijas su skaidriais siekiais – jis gal ir teisingas, bet šiek tiek naivus, nes po tokių sukrėtimų partijos apskritai tampa labai vengtinos naujiems žmonėms, kurie galėtų tikėti, kad politika gali būti skaidri ir švari“, – pastebėjo jis.

Tuo tarpu LRT televizijai metinį pranešimą komentavusi Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sakė, kad prezidentės savikritika buvo per santūri.

„Ta savikritika, kuri pasirodė viename sakinyje, ji amortizuojama toliau buvusioje kalboje. Man ši jos savikritika buvo per santūri“, – sakė ji.

Prezidentė savo pranešime teigė, jog oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pavyko pristabdyti, „nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“.

BNS kalbinti politologai sutarė, kad kalba buvo tinkamai subalansuota ir joje aptarti svarbiausi klausimai, kurie šiuo metu dominuoja Lietuvos politinėje erdvėje.

„Didžioji akcentų dalis buvo skirta aktualijoms, politinės sistemos būklei įvertinti ir tikrai daug dėmesio skirta ir politinių partijų krizei, ir politikos bei verslo susiliejimui, ir teisėsaugos institucijų veiklai įvertinti. Greičiausiai to ir buvo tikimasi iš šio pranešimo, nes akivaizdu, kokie klausimai šiuo metu dominuoja mūsų politinėje sistemoje“, – sakė T. Janeliūnas.

K. Girnius teigė, kad ši kalba jam pasirodė viena geriausių iš prezidentės kalbų: „nėra smulkmeniško sąskaitų suvedinėjimo, nėra per daug pamokymų, daugiau dėmesio skiriama, ką reikėtų padaryti“.

Politologai atkreipė dėmesį, kad užsienio politikai dėmesio buvo skirta gana nedaug, bet toks sprendimas yra suprantamas, nes užsienio politika nebuvo klausimas, šiuo metu dominavęs Lietuvos viešojoje erdvėje.

Vis dėlto K. Girnius pastebi, kad kalbėdama apie Lietuvos strategines partneres, prezidentė paminėjo Lenkiją. „Ilgą laiką buvo įtempti santykiai, tai aš manau, kad čia galutinis įrodymas, jog pati prezidentė pasiryžusi santykius gerinti ir galutinai palaidoti nesutarimus“, – sakė jis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė devintąjį metinį pranešimą.

Tai priešpaskutinis jos metinis pranešimas: D. Grybauskaitės kadencija baigiasi 2019 metų vasarą.

D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai penkerių metų kadencijai.

Nepritarimas Višegrado euroskeptikams

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime parodė, kad nesutinka su euroskeptiška Višegrado šalių pozicija dėl gilesnės Europos Sąjungos (ES) integracijos, sako analitikas Simas Čelutka.

„Prezidentės pozicija skiriasi nuo Višegrado šalių pozicijos, kuri yra žymiai euroskeptiškesnė“, – BNS sakė Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovas.

„Jeigu ES ilgainiui taptų kelių greičių sąjunga, Lietuva siektų būti pirmojo greičio klubo nare“, – teigė jis.

Prezidentė D. Grybauskaitė metiniame pranešime antradienį paragino „nebijoti būti ES integracijos smaigalyje“.

Jos teigimu, Lietuvai naudingos suvienytos pastangos karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse.

Vadinamasis Višegrado ketvertas – Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija – ne kartą kritikavo Briuselį ir „dviejų greičių“ Europos idėją, kur dalis šalių gilintų integraciją tam tikrose srityse.

Birželio pabaigoje ES lyderiai surengs svarbias diskusijas dėl reformų migracijos, euro zonos, saugumo ir gynybos politikos.

Gilesnis ES karinis bendradarbiavimas Lietuvoje vertinamas prieštaringai – kritikai mato  riziką susilpninti NATO ir JAV vaidmenį užtikrinant Europos saugumą, šalininkai tikina, kad sunkiai prognozuojamas JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesys verčia stiprinti karinį bendradarbiavimą su didžiosiomis Europos šalimis.

S. Čelutkos vertinimu, prezidentė „nebrėžia dirbtinių takoskyrų tarp NATO ir ES, pabrėžia, kad šiuo metu svarstomi ES gynybos integracijos planai gali sukurti papildomus saugumo svertus, kurie būtų naudingi ir Lietuvai“.

Komentuodamas prezidentės teiginį, kad „stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi“, S. Čelutka sako, kad „pasitikėjimo savimi Europai ypač trūksta šiuo metu, stebint pavojingas transatlantinės vienybės ardymo tendencijas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rasa

Rasa portretas
Tai gerai, kad žmonės gali išvažiuoti užsidirbti, praturtėję sugrįžti ir kurtis Lietuvoje, nereikia norėti, kad atlyginimai ir apskritai šalies ekonomika būtų Skandinavijos valstybių lygio, juk sovietinis okupantas sugriovė viską ir 50 metų šalis murkdėsi purve, todėl ne taip paprasta atsitiesti, beje ir pakeisti pačių žmonių mąstymą

...

... portretas
Che, Dalytei po jos 'tulpiavimo' ateities ES struktūrose nebeliko, tai kurs Lietuvoje Magnolijų partiją... fe, amazonė kažkokia :/

Na jau na jau :)

Na jau na jau :)  portretas
o tarp konservatorių "buvusių komunistų " nėra ir nebuvo ir jie nėra nieko prichvatizavę ? :))) vėl juokinate ar nesusigaudote ? :) na nusiimkite beretę , gal galva 'pakvėpuos" ir paskaidrės suvokimas :)))
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių