Premjeras: kalbėti apie kainų reguliavimą nėra prasmės | kl.lt

Premjeras: kalbėti apie kainų reguliavimą nėra prasmės

Nors yra siūlymų situaciją suvaldyti mažinant pridėtinės vertės mokestį, bet paprastai jis lieka ne vartotojui, o paslaugos teikėjui arba prekybininkui. Todėl, kol neaišku, kaip užtikrinti, kad laimėtojas būtų vartotojas, PVM nebus mažinamas.

Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Be to, priduria jis, apie prezidento rinkimų kampaniją kalba neina ir dar ilgai neis, o tokias išvadas darantys politologai yra prasti.

– Jūsų mintį, kad Lietuvai metas atnaujinti santykius su Rusija, politologai vertina kaip galimą jūsų rinkimų kampanijos tekstų pradžią.

– Tai visiška netiesa. Prasti politologai, jei sugeba padaryti tokias išvadas. Pirma – apie prezidento rinkimų kampaniją kalba apskritai neina ir dar, matyt, ilgai neis. Antra, noriu labai aiškiai dar kartą pasakyti, kad aš kalbėjau apie galimybę turėti politinių kontaktų su kaimynine valstybe net ne aukščiausiu lygmeniu. O interpretacijos, mūsų propagandininkų noras parodyti, kad čia siekiama kažkokios draugystės su Rusija, neturi pagrindo, tai – žodžių ir minčių iškraipymas. Ir neturiu noro ir tikslo toliau tą temą plėtoti.

– Naujausia apklausa rodo, kad net 65 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja dėl kylančių kainų. Lietuvos bankas parengė pasiūlymų, kurie galėtų suvaldyti kainų augimą bei padėtų mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad didžioji dalis šių pasiūlymų yra valdančiųjų planuose arba jau pradėti įgyvendinti. Kokie tie pasiūlymai?

– Nieko naujo, kai kurie darbai jau atlikti, daromi arba planuojami daryti, mes tikrai matome pagrindinę problemą. Matyt, laisvosios rinkos šalyje kalbėti apie kainų reguliavimą nėra prasmės, nors kai kas norėtų tai padaryti. Kai kas norėtų (tai vyriausybė irgi svarsto) situaciją suvaldyti mažinant PVM, bet mes turėjome panašių situacijų ir pamatėme, kad paprastai PVM lieka ne vartotojui, bet paslaugos teikėjui arba prekybininkui. Todėl, kol neaišku, kaip užtikrinti, kad, sumažinus PVM, laimėtojas būtų vartotojas, tai nebus daroma.

Kol neaišku, kaip užtikrinti, kad, sumažinus PVM, laimėtojas būtų vartotojas, tai nebus daroma.

Matyt, esant tokiai situacijai, svarbiausia didinti mūsų gyventojų pajamas – tuomet kainų augimas negąsdintų. Žinoma, reikia valdyti infliaciją, nes ji taip pat kerta per mūsų perkamąją galią.

Kalbant apie bankų pasiūlymus, tai vadinama atsakinga fiskaline, cikline politika. Mes suformavome perteklinį biudžetą, kaupiame tam tikrus reikalingus rezervus. Pernai tiesioginę įtaką infliacijai darė akcizų, ypač alkoholio bei tabako, ir kitų mokesčių padidinimas.

Kalbant apie mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamų didinimą, svarbu pasakyti, kad buvo pakeltas ir minimalus darbo užmokestis. Ne įstatymu, bet sutarimu trišalėje taryboje jis susietas su objektyviu nepolitizuotu kriterijumi, t. y. tarp 42 proc. ir 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kaip yra daugumoje Vakarų Europos valstybių.

Mes atlikome tas mokestines pertvarkas, kurios leidžia daugiau užsidirbti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Galbūt kol kas tai nepalietė vidurinės klasės, bet šie metai tam skirti.

Ir labai svarbūs tie aspektai, kurie lemia kainų kilimą. Todėl reikalingas konkurencijos skatinimas ir galimų monopolinių susitarimų tyrimas ir skaidymas. Taigi labai svarbūs ir Konkurencijos tarnybos veiksmai.

– Kiek bus veiksminga „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka?

– Pirmiausia tai buvo privaloma padaryti įgyvendinant Europos Sąjungos geležinkelių 4-ąjį paketą, nes, jo neįgyvendinę, sulauktume analogiškos situacijos, kokios „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė išardę Rengės geležinkelio ruožą. Pasirinktas kelias leis išskaidyti įmonės veikas ir kartu jas efektyvinti – bus atskirtas krovinių gabenimas, keleivių vežimas ir viešoji geležinkelio infrastruktūra. Kartu „Lietuvos geležinkeliai“ bus sujungti į  kontroliuojančiąją bendrovę ir bus išlaikyta visiškas valstybės kontrolė, t. y. 100 proc. akcijų paketo priklausys Susisiekimo ministerijai.

Modelis pasirinktas remiantis geriausiais Vakarų Europos geležinkelių pavyzdžiais (tarkim, Vokietijos geležinkelių). Manau, kad tai tikrai pakankamas žingsnis, todėl didesnio liberalizavimo, atskyrimo vyriausybė nesvarsto. Geriausi pavyzdžiai rodo, kad to pakanka siekiant įgyvendinti ES teisės aktus ir pasiekti maksimalų šio sektoriaus veiklos efektyvumą.

– Tai ekonominis ar politinis sprendimas?

– Tai yra ir tai, ir tai, nes pirmiausia turime ES teisės aktus perkelti į savo nacionalinę teisę. Kitas svarbus dalykas tas, kad dabar, kai yra trys direkcijos, bet viena įmonė, ir finansų srautai, ir visi kiti sprendimai yra susimaišę. Taigi atskyrimas yra racionalus ir padės efektyvinti veiklą bei duos valstybei, kaip savininkei, didžiausią naudą.

– Keleiviams svarbu, ar važiuoti traukiniais nebus brangiau.

– Nėra jokios paslapties, kad keleivių vežimas yra nuostolingas. Bet niekas neturėtų brangti, nes priimti tokie sprendimai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ į valstybes biudžetą mokės dividendus ir tik sumokėjus dividendus bus galima kalbėti apie kompensaciją arba vadinamąją dotaciją keleivių vežimui.

– Pasirodė pranešimų, kad jau yra siūlymų valdžiai ne tik pirkti po Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) susijungimo su Vytauto Didžiojo universitetu atlaisvėjusius pastatus su žeme, bet ir vietoj jų statyti vadinamąjį ministerijų miestelį. Kiek čia tiesos? Ar iš viso realu, kad toks miestelis atsiras?

– Diskusijos galimos įvairios. Dabar kalbama apie LEU centrinius rūmus, bet, mano įsitikinimu, ir, matyt, tokia pozicija liks ir ateityje, niekas nesikeis. Kaip ir buvo pasakyta, kad, jei šis turtas bus parduotas, lėšos pirmiausia bus skirtos studentų ir aukštųjų mokyklų reikmėms tenkinti. Norisi pinigus, gautus už nekilnojamąjį turtą, investuoti į studentų bendrabučius, kad jie galėtų civilizuotai, normaliai gyventi, nes dauguma bendrabučių tokios būklės, kad kainos neatitinka paslaugų kokybės. Kalbant apie universitetų susijungimą, dar yra infrastruktūrinių projektų. Jei pastatai bus parduoti, visos lėšos iki paskutinio euro bus skirtos tik aukštųjų mokyklų ir studentų gerovei.

Taip, ministerijų miestelio neatsisakoma, nes tikrai bent šešios ministerijos yra visiškai neefektyviuose pastatuose, tad jos tokį ketinimą yra išreiškusios. Kitos ministerijos dėl įvairių aspektų norėtų pasilikti savo pastatuose.

Taigi vyriausybė ieško sprendimų, vertina sklypus ir kaštus. Tikėtina, kad ministerijų (galbūt ne visų) miestelis bus, bet tam tikra valstybės turto konsolidacija norint efektyviai jį valdyti bus padaryta.

– Šiandien susitinkate su Studentų sąjungos atstovais, bus aptarta situacija po universitetų jungimosi?

– Mes periodiškai susitinkame su studentų atstovais, kalbama apie aukštojo mokslo reformą, stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos pakeitimus, stipendijas, bendrabučius. Tai – dalykinis susitikimas, per kurį išklausomi studentų lūkesčiai ir ieškoma sprendimų, kaip tas problemas išspręsti.

– Vyriausybė nepritarė įstatymui dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje. Seimas, regis, jau yra tam pritaręs. Kaip bus toliau?

– Vyriausybė pritarė pačiam tikslui, t. y. pritarė, kad Lukiškių aikštėje turi būti įamžintas laisvės kovų simbolis. Niekas nesiginčija. Kartu, pritardami šiam tikslui, mes atkreipėme Seimo dėmesį į porą labai svarbių aspektų. Pirma – į teisinį reguliavimą. Ir vyriausybės kanceliarija, ir Seimo teisininkai, ir konstitucinės teisės žinovai teigia, kad pasirinktas netinkamas teisinis reguliavimo būdas – įstatymu nustatyti konkretų objektą konkrečioje vietoje. Todėl atkreipėme dėmesį į galimas grėsmes.

Antra, atkreipėme dėmesį, kad įstatymų projekte numatyta konkreti lėšų suma, nenumatyta biudžete. Tiksliau – biudžete numatyta suma perpus mažesnė. Prieš priimdamas galutinį sprendimą, įstatymo leidėjas taip pat turės įvertinti tuos du aspektus.

– Kaip jūs asmeniškai vertinate šią situaciją? Skeptikai sako – net dėl skulptūros negalime susitarti.

– Per tuos atkurtos mūsų valstybės metus mes daug kur nesusitarėme – turime tokią problemą. Bet galbūt tai vienas iš mūsų visuomenės ir mūsų demokratijos laimėjimų – galbūt anksčiau būtų buvę priimami sprendimai nepaklausus žmonių nuomonės. O diskutuojant gimsta tiesa, kompromisas. [...]



NAUJAUSI KOMENTARAI

Emigran.

Emigran. portretas
Manau nieko nenusimano apie kainas seimo nariai ,energetikos ”ministrai”.Kainas gali reguliuoti tik energetinių išteklių ,valstybės įmonių.Visos kitos kainos savaime susireguliuoja,nes kitose šalyse,jeigu kainos kyla,autonamtiškai kyla darbo valandos kaina,taip išsisprendžia pabrangimas.Nenori verslininkai kelti atlyginimo,negali kelti kainų,viskas.Manau mūsų ekonomistus reiktu stažuotis išsiūsti į kitas ,ekonomiškai sutvarkytas šalis .Pasimokytu kaip reikia tvarkyti ekonomiką Lietuvoje.Šveicariją geras variantas būtų Lietuvai.

...

... portretas
CHA: "paprastai PVM lieka ne vartotojui, bet paslaugos teikėjui arba prekybininkui" - KAM tie kliedesiai, kam ta liokajaus pozicija? Nes JEI tų prekybininkų nekontroliuot, jie jau ir dabar dvigubus PVM pasiimtų (o gal ir pasiima?), o kontroliuojant GALIMA tą sumažinimą užtikrinti! Aišku, ilguoju laikotarpiu situacija keistųs, BET - geriau pagalvokim KOKIOS tuomet būtų tos kainos su 'pilnu' PVM.

Nėra prasmės tau būti premjeru

Nėra prasmės tau būti premjeru portretas
Ką čia pliurpiat kad prekybininkai kainų nemažins ir viską susišluos sau? NEMOKAT IŠLEISTI ĮSTATYMĄ KAD TOKIU ATVEJU BUS ATIMTA LICENZIJA PREKIAUTI! Jou understand? Werstehen, schweines?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių