Premjeras tikisi, jog Seimas pritars urėdijų reformai

Anot jo, Vyriausybės sprendimas yra pirmas žingsnis.

Nori depolitizuoti miškų sektorių

„Jeigu mes kalbame apie efektyvų valstybės įmonių valdymą, apie mūsų miškų išsaugojimą, priežiūrą, atkūrimą, depolitizavimą, skaidrių valdybų paskyrimą ir skaidrų vadovų atrinkimą, tai nepritarti tokiems tikslams nėra jokio argumento. Aš manau, kad (pasipriešinimas reformai - BNS) yra vienas iš esminių dalykų, susijęs su tuo, jog šis sektorius yra politizuotas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

„Šiandien mes priėmėme įstatymų projektus, o tai yra pirmas žingsnis. (...) Aš manau, kad priėmus įstatymus įmonė galės būti įsteigta 2018 metų sausio 1 dieną. Tada prasidės padalinių jungimo procesas. Šiandien mes to negalime padaryti, nes yra įkalti kuoliukai, kurių negalime peržengti, nes reguliuoja įstatymas. Tai yra esminis dalykas. Pirma reikia įstatymą pakeisti“, - kalbėjo S.Skvernelis.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas po Vyriausybės posėdžio sakė, kad ministerija urėdijų reformą parengė remdamasi daugelio šalių, išskyrus Latvijos, patirtimi - urėdijų reformos kritikai sako, jog Latvijoje miškų valdymo reforma nepasiteisino.

„Latvijos pavyzdžiu mes nesirėmėme. Latvijos pusėje mes matome kelis problematiškus aspektus - Latvijos įmonė yra komercializuota. Mes paliekame ir norime išsaugoti aplinkosauginę vertę ir regionų plėtrą, todėl lieka pas mus beveik visi darbuotojai. Kitas dalykas, Latvijoje pati įmonė priima sprendimus dėl kirtimo apimčių, o pas mus reglamentuoja įstatymas ir Vyriausybė“, - kalbėjo K.Navickas.

Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė miškų urėdijų pertvarkai, vietoje 42 urėdijų įsteigiant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Ministrų kabinetui sprendžiant dėl urėdijų reformos, šalia Vyriausybės rūmų protestavo nedaug visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ suburtų žmonių, kurie prieštaravo reformai teigdami, kad dabartinė sistema yra efektyvi ir gera.

S.Skvernelis žurnalistams teigė, kad visuomenė gali išreikšti savo nepasitenkinimą, jei tai daro pagal įstatymus.

Aplinkos ministerija teigia, kad urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Anot Vyriausybės atstovų, vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Kritikai reformą vadina skubota. „Valstiečių“ atstovė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė prieš kelias dienas pareiškė, kad ji neatneš skaidrumo, o gali tik paskatinti valstybinių miškų privatizavimą. Be to, jos teigimu, stambios medienos perdirbimo įmonės po pertvarkos miškų galės įsigyti gerokai pigiau, o smulkios įmonės gali būti sužlugdytos.

Urėdijų reformą taip pat kritikuoja kai kurie socialdemokratai, tuo tarpu opoziciniai konservatoriai žada paremti Vyriausybę.

Kol kas palaiko tik konservatoriai

Opozicinė konservatorių frakcija Seime turėtų palaikyti Vyriausybės patvirtiną urėdijų reformą, kai vietoje 42 urėdijų būtų steigiama vieną valstybės įmonė.

Socialdemokratai, liberalai ir „tvarkiečiai“ kritikuoja pertvarką ir ketina jos nepalaikyti, jei nebus priimti jų patobulinimai, o didžiausią frakciją Seime turintys „valstiečiai“ kol kas neapsisprendę dėl reformos palaikymo, sako frakcijų ir partijų lyderiai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis trečiadienį BNS teigė, kad frakcija kol kas nėra priėmusi sprendimo, ar palaikys Vyriausybės pasiūlytą urėdijų reformą, nes daugelis dalykų joje kol kas išlieka neaiškūs.

„Mes dar nematėme galutinio reformos projekto. Tarpusavyje diskutuojame, todėl tiksliai atsakyti, ar palaikysime, ar ne, aš šiuo metu negaliu. Vienos įmonės idėja kelia neaiškumų ir įvairių klausimų. Mes norime gauti visus atsakymus ir juos turėdami nuspręsime, ar palaikome. Bendrai kalbant, savo Vyriausybę mes palaikome, bet turime gauti visus atsakymus“, – tvirtino R.Karbauskis.

Jis negalėjo detalizuoti, kurios reformos dalys kelia daugiausiai neaiškumų ir klausimų.

„Valtiesčių“ frakcija Seime turi 56 narius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis BNS kalbėjo, kad frakcija iš esmės turėtų palaikyti Vyriausybės sukurtą urėdijų reformą, nes ji būtina, norint didinti miškų valdymo sistemos efektyvumą bei norint sumažinti sistemoje egzistuojančią korupciją.

„Iš esmės pritarsime reformai. Negaliu pasakyti, kad tai padarysime vienbalsiai. Gali būti frakcijoje žmonių, kurie nepritars, bet jų tikrai neturėtų būti daug. Mes matome, kad reforma yra svarbi, jeigu norime įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Taip pat, jeigu norime padidinti sistemos efektyvumą ir sumažinti korupcijos lygį“, – sakė G.Landsbergis.

Konservatorių frakcija Seime turi 31 narį.

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius BNS tvirtino, kad socialdemokratai balsuotų prieš vienos miško valdymo įmonės steigimą.

„Mes miškų sistemos reformai pritariame, bet pagal mūsų matymą ir praėjusios Vyriausybės atlikta studiją, medienos pardavimas turėtų būti centralizuotas, o savarankiškų urėdijų turėtų likti 8 – 12. Mes teiksime tokius savo pasiūlymus Seime, bet jeigu į juos nebus atsižvelgta, tai balsuosime prieš“, – sakė A.Butkevičius.

Socialdemokratų partijos frakcija Seime turi 19 narių.

Opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad liberalai iš esmės nepritaria vienos įmonės steigimui, o norėtų matyti bent kelias regioniniu pagrindu sukurtas miškų valdymo įmones. Dėl šios priežasties liberalai turbūt balsuotų „prieš“ vienos įmonės steigimą.

„Dabar yra brukama idėja vienos įmonės, ir jeigu taip bus iki pat galo, tai mes turbūt balsuosime „prieš“. Norėtume matyti alternatyvius pasiūlymus. Mes matome, kad galbūt būtų galima steigti kelias valdymo įmones regioniniu pagrindu ir žiūrėti, kaip joms sekasi. Iškart nerti į monopoliją nėra labai gerai“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijoje yra 14 narių.

Taip pat opozicinės „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis BNS teigė, jog partija Vyriausybės ketinimui panaikinti 42 urėdijas nepritaria, tačiau jis nenorėjo detalizuoti, kaip partijos frakcija Seime ketina balsuoti šiuo klausimu.

„Mes esame prieš vieną įmonę. Mes esame už 15 – 30 savarankiškų. Ir dabar veikiančios (urėdijų sistemos – BNS) nepalaikom“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija parlamente turi 8 narius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė BNS teigė, jog partijos nariai dėl reformos palaikymo arba nepalaikymo apsispręs penktadienį rengiamame frakcijos posėdyje.

LLRA-KŠS frakcija turi 8 narius.

Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui vietoj 42 urėdijų įsteigti vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus pavesti valdyti įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta, sujungus 42 urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų – valstybės biudžeto pinigų.

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nate. Tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.

Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatyme įrašė, kad privalo būti 42 urėdijos.