Prezidentė: pratybų „Geležinis vilkas“ tikslas – įvertinti batalioną

Taip LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Būtent generalinis sekretorius yra tas architektas, kurio dėka mes ir turime NATO batalionus. [...] Mes šį žmogų laikome savo draugu, Lietuvos draugu. Ne be reikalo ir norvegų kariai yra šiame batalione. Simbolizmo čia daug, o svarbiausia – tai labai rimtas viso regiono palaikymas, kurį matome iš generalinio sekretoriaus“, – tvirtina šalies vadovė.

Pratybose, kurias stebės NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti pareigūnai, pasak Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės Vado asmeninio štabo viešųjų ryšių karininko kapitono Donato Suchotskio, antradienį bandys įveikti vieną sunkiausių gamtinių kliūčių – upę.

Kaip teigia D. Suchotskis, dėl savo tėkmės ir greičio upė iš esmės neįveikiama. „Čia reikia specialiųjų priemonių, kurias turi karo inžinieriai. Tai pantoninės, galinčios plaukti vandeniu, transporto priemonės, kurios vandenyje labai greitai gali suformuoti pantoninį tiltą. Tuo tiltu gali persikelti bet kas nuo žmogaus ar lengvojo automobilio iki sunkiasvorio tanko. Būtent šios operacijos metu, kurią stebės didelė gausybė svečių, persikels visa kovinė grupė, kurioje bus visų šalių, dalyvavusių šiose pratybose, atstovai“, – tvirtina D. Suchotskis.

Vienas pagrindinių pratybų „Geležinis vilkas“ tikslų – įvertinti NATO bataliono, kurio architektu, pasak prezidentės, galima pavadinti NATO generalinį sekretorių J. Stoltenbergą, pasirengimą.

„Tai ir simbolinis vizitas. Pirmiausia todėl, kad tai vienos didžiausių pratybų. Jose dalyvaus 12 šalių, daugiau kaip 5 tūkst. karių. Tai sudėtinė ir septintą kartą rengiama „Saber Strike“ pratybų dalis. J. Stoltenbergas dar atvykta ir todėl, kad šios pratybos visiškai parodo ir parodys, kad baigtas formuoti NATO priešakinių pajėgų batalionas, kuris visiškai dalyvaus šiose pratybose. Būtent generalinis sekretorius yra tas architektas, kurio dėka mes ir turime NATO batalionus. Labai daug jo asmeninio indėlio, kad įvyktų tokios greitos NATO reformos ir sprendimai būtų taip greitai įgyvendinti. Mes šį žmogų laikome savo draugu, Lietuvos draugu. Ne be reikalo ir norvegų kariai yra šiame batalione. Simbolizmo čia daug, o svarbiausia – tai labai rimtas viso regiono palaikymas, kurį matome iš generalinio sekretoriaus“, – sako šalies vadovė.

Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir visišką kovinę parengtį pasiekęs Baltijos regione bei Lenkijoje.

„Lietuvoje jau nuo vasario dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, sudarytas iš keturių šalių Vokietijos pagrindu, kartu su olandų, norvegų ir belgų kariais. Šiuo metu batalionas turi apie tūkstantį karių, ginkluotę ir kovos tankus „Leopard“, kovos mašinas marder, CV90 ir daugybę kitų technikos vienetų. Tai tikrai įspūdinga ir pažangi technika. Bet kurios šalies kariai labai gerai parengti ir jau šią savaitę įrodo savo pasirengimo lygį, treniruodamiesi Gaižiūnų poligone, Jonavos apylinkėse ir net iki pat Kėdainių rajono civilinėse teritorijose“, – nurodo D. Suchotskis.

Batalionas kartu su kitais Lietuvos ir užsienio kariais pratybose dalyvauja jau daugiau nei savaitę.

„Matosi, kad vyrai ir moterys tikrai rimtai pasirengę, – tvirtina D. Suchotskis. – Kiekvieni savo šalyse atliko pasirengimo ciklą, kad į Lietuvą atvyktų jau stipriai pasitreniravę kaip komanda. Čia jiems pirmąją savaitę buvo vykdomos atskiros užduotys, treniruotės: upės kirtimas, teritorijos, įvairių kliūčių įveikimą. Buvo daug įvairių treniruočių, o savaitgalį prasidėjo taktikos pratybos, kurios persikėlė į civilę teritoriją.“

D. Suchotskio teigimu, kovinė bataliono grupė puikiai moka veikti tarpusavyje, nepaisant skirtingų tautybių. Kaip sako pašnekovas, batalionas puikiai veikia ir su Lietuvos artilerijos batalionu. „Manau, kad labai neblogai sekasi „Geležinio vilko“ brigados štabui planuoti ir koordinuoti visas operacijas, kad jos veiktų kaip vienas organizmas“, – pastebi D. Suchotskis.

Paklaustas, ar jau matoma, kuriose srityse kariai turėtų tobulėti, karininkas aiškina, kad šias pastabas pratybų pabaigoje išsakys pratybų stebėtojai, kurių taip pat gausu: „Jie stebi visas pratybų vietas, karius, identifikuoja galimus trūkumus, ir visa tai bus pateikta pratybų vadovybei po pratybų.“

Sprendimą trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti keturis batalionus vadovai vieningai priėmė Varšuvos viršūnių susitikime pernai, atsižvelgdami į geopolitinę situaciją.