D. Grybauskaitė: sprendžiant pabėgėlių krizę padaryta labai daug klaidų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja, kad pabėgėlių klausimas sprendžiamas neatsižvelgiant į dalies Vidurio ir Rytų Europos šalių pasipriešinimą.

Anot jos, yra tradicija, kad Europos Sąjungos ministrų tarybose sprendimai priimamai sutarus visoms šalims, o ne balsuojant, tad antradienio situacija, kai vidaus reikalų ministrai balsavo dėl plano paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių, neturėtų kartotis.

Šis planas patvirtintas prieš kvotas balsavus Vengrijai, Čekijai, Slovakijai ir Rumunijai, o Suomijai susilaikius.

„Tokios situacijos, kaip buvo vakar, tikrai neturėtų kartotis, nes mes išties supriešiname valstybes tarpusavyje, įtampa yra padidėjusi, todėl spręsti tokius klausimus - sudėtingus ir jautrius - dabar tampa sunkiau“, - trečiadienį prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai Briuselyje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

„Deja, keturios valstybės buvo pastatytos į labai sudėtingą padėtį“, - teigė ji.

Pasak Lietuvos vadovės, sprendžiant pabėgėlių krizę padaryta labai daug klaidų, nes pradėta nuo pabėgėlių perskirstymo klausimų, o ne nuo prie krizės priežasčių sprendimo.

„Nuo ko reikėjo pradėti - ne nuo dalybų, nes pabėgėliai - ne daiktai, jų negalima fiziškai dalyti prieš jų valią, lygiai taip pat prieš valstybių valią juos tenai kažkaip apgyvendinti. Todėl ir reikėjo pradėti nuo to, kad sienos ir išorinių sienų apsauga - nesutvarkyta, neapsaugota Europa, kad vadinamasis pabėgėlių statuso suteikimas taikomas nevienodai įvairiose Europos Sąjungos šalyse narėse, kad Europa nepakankai skiria dėmesio tiek Šiaurės Afrikos valstybėms, pagalbai Libijoje, pavyzdžiui, kur situacija labai sudėtinga, tiek pabėgėlių stovykloms aplink Siriją. Grąžinimo visos sutartys turi būti atnaujintos arba naujai pasirašytos - labai daug problemų, į kurias iš tiesų Europa žiūrėjo pro pirštus“, - vardijo D.Grybauskaitė.

Anot jos, šiandien pradedama rimtai spręsti tai, kad strategiškai svarbu.

„Pabėgėlių pasidalijimas yra tiktai rezultatas. Ir taip ginčytis, ir taip konfrontuoti dėl 120 tūkst. (pabėgėlių perskirstymo) iš tikrųjų yra labai, sakyčiau, liūdna situacija, aš taip vertinu, nes pabėgėlių yra gerokai daugiau, mes nieko nesprendžiame net ir su 120 tūkst., jeigu nepakeisime priežasčių, dėl ko tai vyksta“ , - kalbėjo Lietuvos prezidentė.

Gegužės ir birželio mėnesio sprendimus pasidalyti pirmuosius pabėgėlius, pasak prezidentės, dalis šalių priėmė kaip atvirą kvietimą, o ES ir toliau nevaldė situacijos nesaugodama sienų ir leisdama per Europą judėti žmonėms be dokumentų.

„Išties manau, kad padaryta labai daug klaidų, labai tikiuosi, kad mes iš to pasimokysime - visi europiečiai patys“, - teigė D.Grybauskaitė.

Prezidentė trečiadienį Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos Vadovų Taryboje, kur tariamasi dėl pabėgėlių krizės sprendimo. Šalių vadovai tariasi, kaip stiprinti ES išorės sienų kontrolę, atvykėlių registravimo pajėgumus ir užtikrinti efektyvią nelegalių migrantų grąžinimo politiką.

ES šalių vadovai, be kita ko, svarstys Europos Komisijos siūlymus dėl saugių šalių sąrašo sukūrimo, kuris padėtų atskirti karo pabėgėlius nuo ekonominės gerovės ieškančių žmonių.

Vadovai taip pat svarstys, kokių diplomatinių priemonių turėtų imtis Europos Sąjunga ir visa tarptautinė bendruomenė, siekiant užbaigti konfliktą Sirijoje, kalbės ir apie bendradarbiavimą su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybėmis kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei prekiautojais žmonėmis.

Europos Sąjunga susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 500 tūkst. žmonių, o beveik 3 tūkst. žuvo arba dingo pakeliui.

Migrantams užplūdus dalį ES šalių ir sprendžiant dėl solidaraus pabėgėlių naštos pasidalijimo ES, Lietuvai per dvejus metus yra sutikusi priimti 1105 pabėgėlius.