Prezidentė: biudžetas bus orientuotas ir į socialinį, ir į karinį saugumą

Penktadienį po susitikimo su Seimo valdyba šalies vadovė pabrėžė, kad šį kartą pavyko lėšų rasti abiem sritims jų nesupriešinus ir tai įvardijo Lietuvos pasiekimu.

„Šis biudžetas yra ypač svarbus, pirmiausia todėl, kad jis labai ryškiai išreikštai socialiai orientuotas. Arti 4 mlrd. eurų skiriama socialinėms reikmėms ir beveik 500 milijonų daugiau socialinei atskirčiai“, – per spaudos konferenciją Seime po susitikimo valdyboje sakė D.Grybauskaitė.

„Džiaugiuosi, kad šis biudžetas atspindi ir kitą mūsų didžiulį prioritetą – valstybės saugumą, ne tik socialinį, bet ir karinį. Tai istorinis biudžetas ta prasme, kad pirmą kartą 2018 metais Lietuva pasieks 2 proc. savo išlaidų gynybai, ir tai turbūt ne riba“, – kalbėjo šalies vadovė.

Tai istorinis biudžetas ta prasme, kad pirmą kartą 2018 metais Lietuva pasieks 2 proc. savo išlaidų gynybai, ir tai turbūt ne riba.

Ji pabrėžė, kad tokiu sprendimu „Lietuva sugeba suderinti interesus nesupriešinant socialinių išlaidų su karinėmis, ir šis biudžetas būtent tai ir atspindės“.

Šalies vadovė kartu pažymėjo, kad šaliai esant ekonominio pakilimo laikotarpyje atlyginimus, pensijas didinti reikia, tačiau atsižvelgiant į infliacijos grėsmę.

„Turime suprasti, kad vien tik mėginti dalinti, didinti, pravalgyti negalime, nes jau dabar esame ties rizikos riba, kai galime įeiti į infliacijos spiralę. Bet koks neapgalvotas padidinimas paskui save atveda ir kainų padidėjimą, tai yra infliaciją“, – atkreipė dėmesį prezidentė.

Taip pat šalies vadovė sakė esanti pasirengusi „atvirai ir nuoširdžiai bendradarbiauti tiek su Vyriausybe, tiek su Seimu“.

Anot jos, esamoje situacijoje „bendradarbiavimo atmosfera tarp institucijų labai svarbi, žinant, kad yra labai daug norinčių, tiek išorėje, tiek viduje, kad valstybėje valdžios konfliktuotų, būtų užimtos smulkmeniškais reikalais ir negalėtų vykdyti svarbių strateginių dalykų, būtinų valstybei“.

Kalbėdama apie situaciją valdančiojoje koalicijoje, kai socialdemokratai sprendžia klausimą dėl likimo koalicijoje, ji linkėjo „daugumai, kokia ji bebūtų, gebėti priimti reikiamus sprendimus, nepriklausomai nuo to, kaip susiklostys politiniai debatai dėl frakcijų ir daugumos“.

„Nepriklausomai nuo to, kas vysta ir kokios grėsmės aplink, Lietuva šiandien kaip niekada tvirta, finansiškai stipri ir savimi pasitikinti valstybė, kuri kaip niekada turi daug draugų, kurie darbais įrodo, kad Lietuva – ne viena“, – reziumavo šalies vadovė.

Valdančiuosius, Vyriausybę prezidentė pasimokyti iš savo klaidų ir nedaryti reformų vien dėl reformų, jos žodžiais, „dėl paukščiuko“. „Jei kažkas funkcionuoja pakankamai neblogai, naikinti revoliuciniu būdu, perkratinėti tik tam, kad imituotų veiksmą, nereikėtų. Nereikėtų to daryti buldozeriniu būdu, o tartis ir kalbėti“, – sakė prezidentė.

„Tokios klaidos kaip šildymo lengvatos naikinimas, kuris paliečia beveik 700 tūkst. gyventojų, o į biudžetą beveik neatneša pelno, yra visiškai nepateisinamos“, – sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė penktadienį parlamente su Seimo valdyba aptarė sekmadienį prasidedančios rudens sesijos darbus.

Šalies vadovė su Seimo vadovybe aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus – prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.

Svarbiausias rudens sesijos klausimas tradiciškai yra valstybės biudžeto tvirtinimas, Vyriausybė kartu su juo siūlo svarstyti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, kovos su korupcija griežtinimo, švietimos sistemos pertvarkos klausimus.

Įregistruotame sesijos darbų programos projekte įrašyti beveik 530 teisės aktų projektų be lydimųjų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti per 150, prezidentė D.Grybauskaitė – 7, Seimo nariai (frakcijos) – beveik 250 įstatymų projektų.