Prezidento pažeidžiamumą Seimo komisija grindžia įrodymais, bet apkaltos neplanuoja

„Čia nėra spėjimų, išvada grindžiama įrodymais“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas.

Tai tvirtino ir kiti komisijos nariai. Jie pabrėžė, kad išvada remiasi tyrimo metu surinkta informacija.

„Komisija nustatė gana šokiruojančią aplinkybę, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, piliečio Gitano Nausėdos aplinkos yra susiję ne tik su baltarusiškų trąšu verslu, bet daugiau jie susiję su buvusios SSRS esamomis žvalgybos tarnybomis, palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais, priešiškų šalių politikais ir valstybės tarnybomis“, – sakė V. Bakas.

Antradienį paskelbtose Seimo komisijos išvadose teigiama, kad „prezidento Gitano Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais, daro prezidentą pažeidžiamą“.

Komisija tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

„Fiksuoti Prezidentūros ryšiai su tais, kurie užsiima trąšų importu. Po tų susitikimų, įvairiausių pokalbių staiga prezidentas išeina ir pasako, kad nereikėtų taikyti sankcijų Baltarusijos trąšoms (...) Komisija daro išvadą, kad po tų nemažų susitikimų galėjo padaryti įtaka Prezidentūrai“, – per spaudos konferenciją kalbėjo B. Matelis.

Čia nėra spėjimų, išvada grindžiama įrodymais.

Komisijos nariai teigia negalintys įvardyti minėtų asmenų, nes ši informacija yra įslaptinta.

Jų duomenimis, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Pasak V. Bako, išeitis sužinoti apie juos būtų G. Nausėdos atsakymas į klausimus arba sprendimas išslaptinti informaciją.

„Mes galime įrodyti šį teiginį, jį įrodo komisijos surinkta medžiaga, kuri yra prie tyrimo bylos, tačiau kuri šiuo metu sudaro valstybės paslaptį“, – pabrėžė jis.

Konservatoriaus Bronislovo Matelio teigimu, nepaisant to, kad komisija konstatavo G. Nausėdos pažeidžiamumą ir galimą priesaikos sulaužymą atsisakius atsakyti į pateiktus klausimus, tai nereiškia, jog turėtų būti jam inicijuota apkalta.

„Čia jau yra atskirų Seimo narių klausimas. Mūsų reikalas buvo atsakyti į klausimus. Toliau mes šito klausimo dėl apkaltos ar dar ko nors nekeliame. Bent jau nesvarstėme“, – sakė jis.

„Tai nėra dokumentas, kuris implikuoja apkaltos startą“, – tvirtino ir konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Jo teigimu, iki dabartinio prezidento G. Nausėdos duotos priesaikos galiojimo liko vos trys mėnesiai, o apkaltos procedūra užtrunka, jos tiesiog nebūtų spėta surengti.

Komisijos narys konservatorius Matas Maldeikis tikino, kad apkalta yra politinis procesas, o komisija buvo atsiribojusi nuo to.

„Kalbame apie komisiją, kuri kiekvieną savo sakinį turi pagrįsti įrodymais, mes tikrai nepolitikavome, atstūmėme emocijas ir politinius žaidimus“, – dėstė jis.

Komisijos nariai tvirtino neturį ketinimų ką nors daryti ir dėl VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsakomybės, nors išvadose jie kaltinami piktnaudžiavimu pareigomis, informacijos nepateikimu, komisijos klaidinimu.

„Mes nesame įgalioti siūlyti Seimui sprendimus, ką daryti su tais, kurie padarė pažeidimus, bet tam tikrus veiksmus mes siūlome daryti, kiek tai susiję su kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos kontrole“, – per spaudos konferenciją sakė V. Bakas.

Atlikusi parlamentinį tyrimą Seimo komisija konstatavo, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis perduotas jo pavedimu.

Išvadose pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Komisija konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas D. Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Išvadas komisija patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų.

Šias išvadas dar turės patvirtinti visas parlamentas.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją teisinėmis priemonėmis.

Seimui patvirtinus komisijos išvadas bus kreiptasi į prokuratūrą dėl melagingų liudijimų

Jeigu Seimas patvirtins parlamentinį tyrimą dėl VSD pranešėjo istorijos atlikusios Seimo komisijos išvadas, jos nariai žada kreiptis į teisėsaugą dėl melagingų liudijimų.

„Jeigu bus patvirtinta išvada, mes kreipsimės dėl tų atvejų, kuomet komisijai buvo teikiami melagingi liudijimai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas.

Komisijos nariai atsisakė įvardyti asmenis, kurie gali būti apskųsti prokuratūrai.

„Jeigu šiandien įvardysime pavardes, tiek komisijos nariai, tiek tie, kas sužinos šią informaciją, bus vertinami kaip padarę nusikaltimą. Tai yra šiandien VSD iniciatyva pripažinta kaip valstybės paslaptis“, – teigė V. Bakas.

Jeigu bus patvirtinta išvada, mes kreipsimės dėl tų atvejų, kuomet komisijai buvo teikiami melagingi liudijimai.

Komisijos išvadose rašoma, kad „komisija nustatyta tvarka kreipsis į prokuratūrą dėl liudytojų, nuslėpusių informaciją, veiksmų įvertinimo, ar jų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje, požymių“

Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis nurodo, jog tas, kas apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą,  pateikė melagingą pranešimą, informaciją ar duomenis, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Komisijos išvadose minima, jog klaidingą informaciją jai pateikė VSD vadovas D. Jauniškis, o Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius L. Pernavas ją klaidino.

Nuo praėjusių metų pabaigos posėdžiavusi komisija aiškinosi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus prieš penkerius metus tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Jos išvadas parlamentui planuojama pristatyti ketvirtadienį.