Prezidento rinkimai: kokia V. Ušacko užsienio politikos vizija?

Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, viešojoje erdvėje netyla klausimas, kas taps naujuoju jos įpėdiniu.

Apžvalgininkai, aptardami potencialius kandidatus užimti jos vietą, svarsto, ar tarp jų yra bent vienas pajėgus pakeisti tarp pasaulio lyderių gerai matomą ir vertinamą D. Grybauskaitę.

Lietuvos prezidento rinkimų laikotarpiu diskusijos dėl užsienio politikos sulaukia nedaug dėmesio. Kandidatai į prezidentus rinkimų kampanijoje dažniausiai susikoncentruoja į Vyriausybės prerogatyvoje esančius visuomenei įdomiausius ir aktualiausius socialinius bei ekonominius klausimus.

Tačiau pastaruoju metu itin permainingi įvykiai tarptautinėje politikoje - nesutarimai transatlantinėje erdvėje, nenuspėjama JAV prezidento politika, Vakaruose kylančios diskusijos dėl sankcijų Rusijai pratęsimo ir įšalę Kremliaus agresijos pavyzdžiai Ukrainoje, ES politika po „Brexito“, galiausiai statomos atominės elektrinės Astrave klausimas neturėtų leisti artėjančiuose prezidento rinkimuose apeiti užsienio politikos aktualijų.

Apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškę ar tą dar daryti ketiną politikai naujienų agentūrai ELTA pristatė tai, kaip jie įsivaizduoja Lietuvos užsienio politikos prioritetus. Kartu su kasdien leisima potencialaus kandidato užsienio politikos vizija bus pateikiamos ir šią viziją apibendrinančios lentelės.

Politikai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.

--------------------------------------------------------

V. Ušackas: užsienio politika turi būti principinga ir pragmatiška

Principingi ir pragmatiški santykiai su Rusija, pagalba antikremlinėms jėgoms, solidarumas ekonominiais klausimais su ES valstybėmis, ambicingi tikslai buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje sukurti ekonomiškai ir politiškai saugią erdvę, siekis stiprinti lietuvybę ir pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų - Lietuvos užsienio politikos tikslai, kuriuos galvojantis apie dalyvavimą prezidento rinkimuose deklaruoja Vygaudas Ušackas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto direktorius, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje, ES ambasadorius Afganistane ir Rusijoje V. Ušackas, pristatydamas svarbiausias Lietuvos užsienio politikos gaires, pabrėžia principingumą ir pragmatiškumą.

V. Ušacko pristatytoje Lietuvos užsienio politikos vizijoje šie du kriterijai minimi tiek kalbant apie santykių su Rusija, tiek su euroatlantiniais partneriais gaires.

Politiko nuomone, Lietuvos tikslu turi tapti siekis sukurti ekonomiškai ir politiškai saugią erdvę buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Anot V. Ušacko, tai ir moralinė Lietuvos pareiga, ir ekonominis interesas.

Lietuvos nacionalinis interesas - kad platumoje nuo Baltijos iki Juodosios jūros egzistuotų pagarba žmogaus teisėms, laisvei ir demokratijai.

Ambasadorius išskyrė keturis svarbiausius Lietuvos užsienio politikos interesus - stiprinti lietuvybę, pasaulio lietuvių ir Lietuvos draugų ryšius, skatinti investicijų pritraukimą ir prekybą kuriant verslią ir orų pragyvenimą užtikrinančią Lietuvą, išnaudoti ES ir NATO narystės privalumus stiprinant valstybės saugumą ir ekonominę gerovę bei padėti kurti geopolitiškai ir ekonomiškai saugų Rytų Europos regioną.

V. Ušackas, pristatydamas savo užsienio politikos viziją, ragina atsigręžti į LDK istoriją.

Pasak politiko, Lietuva, įkvėpta Didžiojo kunigaikščio Gedimino palikimo, turi atrasti savyje išminties pritraukti į šalį gabiausius ir išmaniausius žmones, talentus, dėl kurių konkuruoja visas pasaulis.

LDK pavyzdį ir palikimą V. Ušackas mini kalbėdamas ir apie Lietuvos interesus regione. Pasak jo, LDK buvusios žemės - nuo Baltijos iki Juodosios jūros - yra istorinė platuma, kurioje Lietuva turi ne tik ilgalaikių politinių interesų. V. Ušackas akcentuoja, kad Lietuva turi įvertinti ir ekonominę šio regiono reikšmę bei moralinę savo pareigą padėti tarp dviejų jūrų esančioms valstybėms demokratizuotis ir artėti ES narystės link.

„Lietuvos nacionalinis interesas - kad platumoje nuo Baltijos iki Juodosios jūros egzistuotų pagarba žmogaus teisėms, laisvei ir demokratijai. Kad tokios šalys, kaip Ukraina, Moldova ir Gruzija rastų savo vietą ES ir NATO, kad Baltarusija netaptų Rusijos dalimi. Kad Lietuvos verslas galėtų saugiai ir pelningai dirbti, o per Klaipėdos uostą didėtų krovinių ir paslaugų srautai. Tai yra ir mūsų istorinis palikimas, ir kartu verslo interesas“, - aiškino V. Ušackas.

Euroatlantiniai santykiai

V. Ušacko formuojamoje užsienio politikos vizijoje - giliau integruota, lanksti „kelių greičių“ Europos Sąjunga. Nors tarp Lietuvos politikų ir akademikų yra nemažai manančių, kad skirtingais greičiais besiintegruojanti Europa neatitinka valstybės interesų, V. Ušackas sako manąs priešingai.

Save eurorealistu ir principingu pragmatiku laikąs politikas tvirtino, kad nereikėtų baimintis skirtingais greičiais besiintegruojančios ES, nes, pasak jo, būtent kelių greičių ES sudarytų geresnes sąlygas įgyvendinti šalies interesus. Vienas iš jų - Ukrainos narystė ES - V. Ušacko nuomone, būtų kur kas paprastesnė įsitvirtinus „kelių greičių“ bendrijos modeliui.

Pasak V. Ušacko, reikėtų liautis lietuvius gąsdinti ir suvereniteto praradimu, nes, anot jo, ES visada išliks tautų sąjunga.

„Neįsivaizduoju, kad kada nors olimpiadoje vietoj ES valstybių žygiuotų viena ES su viena vėliava. ES, mano manymu, yra ir išliks tautų sąjunga“, - pabrėžė V. Ušackas ir pridūrė, kad reaguojant į geopolitinius iššūkius, Rusijos keliamas grėsmes ir ne visada nuspėjamą JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką, Lietuvai, siekiančiai pritraukti kuo daugiau investicijų, labai svarbu būti integracinio ES branduolio dalimi.

„Būdami integracinio branduolio dalimi, mes turėsime didesnę įtaką sprendimams, galėsime geriau įgyvendinti savo interesus ir kurtume tokią ES, kurios didžiausias rūpestis būtų žmogus“, - apibendrino V. Ušackas.

Kalbėdamas apie transatlantinius santykius V. Ušackas deklaravo, kad Lietuvai yra labai svarbu ne tik siekti išlaikyti JAV ir ES valstybių vienybę bei Vašingtono dėmesį Europai, ypač Baltijos regionui, tačiau ir nepamiršti kultūrinės bei ekonominės Europos reikšmės Lietuvai.

Diplomatas leido suprasti, kad kylančių transatlantinių įtampų bei JAV ir ES didžiųjų valstybių ekonominių nesutarimų kontekste Lietuva, nepaisant JAV svarbos jos saugumui, turi solidarizuotis pirmiausia su Europos valstybėmis.

„Ekonominių interesų prasme, mes esame bendros 500 mln. ES vartotojų rinkos dalis. Turime bendrą užsienio prekybos politiką, kurią turime reikšti vieningai ir principingai net ir tais atvejais, kai JAV ir ES interesai susiduria. Ir ypač dabar, kai D. Trumpo administracija nusprendė įvesti didesnius tarifus prekybos partneriams, naudojantis kylančių grėsmių JAV nacionaliniam saugumui pretekstu. Tačiau tai daryti turime ne tik principingai, bet ir sumaniai, išnaudojant draugus JAV Kongrese ir administracijoje.

Pasaulis susiduria su nenuspėjamu D. Trumpo fenomenu, todėl mums privalu būti pasiruošusiems. Mums gali reikėti su šiuo prezidentu dirbti ir gyventi dar septynerius metus, todėl reikia siekti, kad plyšys tarp ES ir JAV nedidėtų. Turime plėsti draugų ratą Vašingtone ir visose Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekiant geriau aiškinti mūsų lūkesčius ir interesus“, - aiškino V. Ušackas.

Santykių su Lenkija gilinimas ir naujų bendradarbiavimo formų su D. Britanija kūrimas yra kitas svarbus Lietuvos užsienio politikos uždavinys.

„Jungtinė Karalystė, nors ir išstos iš ES, tačiau ekonomiškai, politiškai ir gynybos prasme liks tarp svarbiausių Europos valstybių. Dėl šios priežasties reikia sukurti naujas bendradarbiavimo formas su ja“, - aiškino V. Ušackas. Jis teigė, kad Lietuva padarė klaidą, neįsitraukusi į Prancūzijos siūlymu sukurtą devynių ES valstybių saugumo grupę - Europos intervencinę iniciatyvą, prie kurios prisijungė ir iš ES išstojanti Didžioji Britanija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alfas

Alfas portretas
toks ka tu sneki savo vizijomis uzsenio politikoje Lietuvai nereikalingas.

blefas

blefas portretas
,, perskaičiau pono vizija politikos atžvilgiu, bet man daug daug trūksta ir nėra nei vieno sakynio išsakyto, kokias perspektyvas mes turėsime nuo jūsų prezidento, ar mes nusipelnėm gyventi geriau ne nuo parduotuviu akciju rezgamu, bet nuo kasdienio pragyvenimo šeimose pensijos pensininku ne nuo maltos sriūbos lėkštės pilamos ubagu tarbos lazdos o tikro progreso juk ir messesam europos sąjungos piliečiai bet ne oborogenai, prašytojai, paprašaikos , koki gyvenima nugyvenome gėda tarp mūsų kaiminu, artimu, kur mes ėjome tiek metu ir ką priėjome gėda žiūrėti dėl mūsų išrinktuju kurie pastoviai melavo ir apgaudinėjo, bastą,

Kęstutis

Kęstutis portretas
Puiki Vygaudo Ušacko užsienio politikos vizija - subalansuota, realistiška, perspektyvi, lietuviška-ginanti Lietuvos interesus. Nematau kito jį pranokstančio kandidato. Pagarbiai
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių