Prezidento rinkimų scenarijus: kas taptų G. Nausėdos draugais ir priešininkais?

Nors iki prezidento rinkimų teliko metai, SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda toliau tyli, neatskleisdamas, ar dalyvaus šalies vadovo rinkimuose. Panašu, kad prabilti jo neskatina ir tai, kad pastaruoju metu reitinguose jis ėmė lenkti kitus populiariausius galimus kandidatus į prezidentus premjerą Saulių Skvernelį ir Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.

LRT.lt kalbintas apžvalgininkas, žurnalistas Ginas Dabašinskas svarstė, kad G. Nausėdos tyla, jei šis vis tik žada dalyvauti rinkimuose, gali reikšti ir strategijos, komandos ruošimą, mat, pasak pašnekovo, būti vienišu vilku rinkimuose nėra naudinga.

„Jeigu apsispręs dalyvauti rinkimuose, jis turi realius šansus, nes jis yra, viena vertus, tikrai žinomas daugeliui žmonių, neturi jokios skandalingos uodegos, psichologiškai priimtinas, lipšnus, elegantiškas, ypač dabar, kai mėginama išsiaiškinti, kieno dėmė didesnė, tai tokio tipo žmogus gali pozityviai nuteikti. Jį apibrėžčiau kaip elegantiškai pozityvų žmogų“, – apie G. Nausėdą kalbėjo G. Dabašinskas.

Nepaisant šių savybių, apžvalgininko manymu, G. Nausėdai prezidento rinkimuose iškiltų nemenkas iššūkis išlaikyti savo liniją, tai yra debatų, kampanijos metu kalbėti faktų kalba ir nesivelti į politikams įprastus aršius ginčus, apsižodžiavimus.

Jeigu apsispręs dalyvauti rinkimuose, jis turi realius šansus, nes jis neturi jokios skandalingos uodegos.

„Jis iš eksperto statusą turinčio žmogaus turėtų tapti politikoje veikiančiu asmeniu, o čia jau tu esi taikiklyje. Jeigu tu visą laiką aiškini, ką kiti daro gerai ar blogai, tai apsisprendus dalyvauti rinkimuose, viskas apsiverčia. Kalbant apie silpnąsias vietas, G. Nausėda niekada nėra buvęs tokiose situacijose. Jeigu jam pavyks neišeiti iš dalykinės plokštumos, tai tada jam pasiseks, bet visi stengsis jį išversti iš to dalykinio balno ir priversti aiškintis santykius dėl kažkokių buitinių dalykų, kurie visada atsiranda politiniame lauke, – komentavo G. Dabašinskas.

Konservatorių parama gali atsirūgti

Politikos apžvalgininkas, žurnalistas Virginijus Savukynas, LRT.lt kalbėdamas apie galimą partijų paramą G. Nausėdai, jei šis dalyvautų prezidento rinkimuose, atkreipė dėmesį į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis jau anksčiau užsiminė apie tai, kad partija galėtų remti ekonomistą, o, pasak V. Savukyno, šio scenarijaus galimybę dar labiau sustiprina TS-LKD vadovus galimai erzinančios populiarumu negalinčių pasigirti  Žygimanto Pavilionio ir Vygaudo Ušacko peštynės dėl kandidatavimo į prezidentus.

„Kaip suprantu, konservatorių vadovybė yra linkusi ieškoti realaus kandidato iš šalies, kuris gali laimėti rinkimus kaip prieš dešimt metų, kai konservatoriai rėmė D. Grybauskaitę“, – pažymėjo V. Savukynas.

Tačiau, kaip įspėjo apžvalgininkas, nors G. Nausėdai būtų reikalinga partijų parama, tačiau remtis vien TS-LKD nevertėtų.

„Jei būsi vien tik konservatorių kandidatas, tai panašu, kad neturėsi šansų laimėti, nes, kaip mes žinome, konservatorių partija yra ta, kuri turi daugiausia priešininkų, nemėgėjų. Mes matėme per praėjusius Seimo rinkimus, kada labai daug Tėvynės sąjungos narių išėjo į antrą turą vienmandatėse apygardose, tačiau laimėjo gal tik keletas. Kodėl? Dėl to, kad rinkėjai susivienijo ir balsavo prieš Tėvynės sąjungos kandidatus. Taigi, šituo atveju tas kandidatas, kuris nori laimėti, turėtų turėti ne tik Tėvynės sąjungos paramą, bet ir platesnę paramą bei nesitapatinti su šita politine jėga“, – aiškino apžvalgininkas.

Panašiomis įžvalgomis su LRT.lt pasidalino ryšių su visuomene ekspertas Arijus Katauskas. Anot jo, nors G. Nausėdos ir konservatorių požiūris į verslą, viešuosius finansus, ekonomiką yra panašūs, vien TS-LKD paramos ekonomistui rinkimuose gali neužtekti.

„G. Nausėdai vienos partijos palaikymo faktiškai nereikia, jam reikia kur kas platesnio palaikymo. Jam reikia ne vienos partijos, o visos Lietuvos ženklo. [...] Jeigu visas reikalas virstų į „tai yra konservatorių kandidatas“, tada situacija, mano nuomone, keistųsi ir ji gali susidėlioti pakankamai įdomiai.

Konservatoriai yra blogiausias antras pasirinkimas, kitaip tariant, jeigu rinktumeisi ne savo favoritus rinkimuose, o kitą partiją, tai ji nebūtų konservatoriai. Čia susiklosto paradoksali situacija, nes G. Nausėdai reikalingas platesnis flangas. Kitokiu atveju jis pats gali iš karto atsidurti pralaimėjusiojo pozicijoje, nes jo priešininkas – ar tai būtų S. Skvernelis, ar kažkas kitas – turėtų platesnį palaikymą, ne tik vienos partijos“, – dėstė A. Katauskas.

Pašnekovo teigimu, G. Nausėdai sulaukus TS-LKD paramos reikėtų aiškiai atsakyti visuomenei į klausimą: „Ar tampi partijos kandidatu ar tampi partijos remiamu kandidatu?“.

Nepartiškumas gali privilioti ir prezidentę

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad G. Nausėda šalies vadovo rinkimuose greičiau sulauktų antrą kadenciją baigiančios prezidentės D. Grybauskaitės, o ne konservatorių paramos.

„Manyčiau, kad yra didesnė tikimybė, kad prezidentė palaikys G. Nausėdą negu konservatoriai, nes atrodo, kad ji turi geresnius ryšius su G. Nausėda: kai vyksta prezidentūros renginiai, G. Nausėdai skiriamas pagrindinis vaidmuo, jis tampa vienu iš pagrindinių kalbėtojų.

Manyčiau, kad yra didesnė tikimybė, kad prezidentė palaikys G. Nausėdą negu konservatoriai.

Manau, kad prezidentei patiktų, jei būtų tęsiama ta tradicija, kad į prezidento postą ateina ne politikas. Politikai esą susitepę, o G. Nausėda būtų naujas, nepriekaištingas riteris ant balto žirgo, neįklimpęs į partijų nešvarius darbelius“, – LRT.lt komentavo K. Girnius.

Tiesa, politologo manymu, sunku pasakyti, ar ši parama G. Nausėdai labai pagelbėtų, mat per 10 metų D. Grybauskaitės prezidentavimo ji žmonėms esą pradeda šiek tiek nusibosti.

A. Katausko manymu, D. Grybauskaitė, sprendžiant iš jos viešosios komunikacijos, kandidatų, kurie rinkimuose neturėtų šansų laimėti, nepalaikytų, taigi, jos parama G. Nausėdai iš dabartinės prezidentės yra įmanoma, tačiau, pasak ryšių su visuomene specialisto, būtina viena sąlyga.

„Jeigu įvyktų taip, kad G. Nausėda laimi konservatorių paramą, o ne teisę vadintis konservatorių kandidatu, su kuo jis greičiausiai pats nesutiktų, tada D. Grybauskaitės paramos scenarijus visai įmanomas.

Jeigu tai būtų vienos partijos kandidatas, aš kol kas nežinau, kaip pasielgtų D. Grybauskaitė, tačiau priežasčių, kodėl ji galėtų pasakyti „ne“ ekonomistui, kuris labai gerai vertinamas visuomenės, yra aukštai pagal reitingus ir turint omeny įtemptus santykius tarp premjero ir prezidentės, nematau“, – kalbėjo A. Katauskas.

Vis dėlto, pašnekovo įsitikinimu, D. Grybauskaitė tiesiogiai savo favorito prezidento rinkimuose neįvardins. Tuo metu V. Savukynas savo ruožtu akcentavo, kad paremti G. Nausėdą šalies vadovė gali kitais būdais.

„Ta parama kandidatui gali pasireikšti visai kitaip, tai yra būtent kritikuojant kitus kandidatus. Nereikia pasakyti, kad „štai šitas kandidatas yra ne pats geriausias“, bet tiesiog pasisakai apie kitus kandidatus juos kritikuodamas. Tokia parama būtų labai efektyvi. Jei šiuo atveju galvojame apie S. Skvernelį, kuris neslepia prezidentinių ambicijų, tai jis, kaip vyriausybės vadovas, susilaukia šiek tiek kritikos ir iš prezidentūros pusės. Jei įtampa tarp prezidentės ir premjero taptų aštresnė, akivaizdu, kad tai mažintų S. Skvernelio šansus tapti prezidentu“, – atkreipė dėmesį apžvalgininkas.

Kas taptų didžiausiu dešiniųjų kandidato konkurentu?

V. Savukynas, realiausiu G. Nausėdos konkurentu kovoje dėl prezidento posto įvardijo premjerą S. Skvernelį, kurį, tikėtina, gali iškelti „valstiečiai“.

„Kol kas matosi du stiprūs kandidatai ir nelabai matosi naujų. Vienas yra valstiečių-žaliųjų kandidatas, kuris labiau atstovautų kairę pusę, ir kitas, kuris remiasi labiau dešiniosiomis jėgomis – liberaliomis ir konservatorių. Aišku, skandalai, kurie mūsų politinėje padangėje nerimsta, gali pakeisti šitą jėgų išsidėstymą.

Bent jau dabartinėje situacijoje toks scenarijus yra realiausias, nes ir apklausos rodo, kad vienoje pusėje yra S. Skvernelis, kitoje – G. Nausėda, kaip realus kandidatas“, – aiškino pašnekovas.

Stipriausiu G. Nausėdos, jei šis dalyvautų šalies vadovo rinkimuose, konkurentu ministrą pirmininką S. Skvernelį įvardijo ir politologas K. Girnius. Tiesa, anot jo, gali viską sujaukti galėtų netikėta korta tapęs naujas, populiarus kandidatas, pavyzdžiui, „tvarkiečių“ dabartinis lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„Jis yra truputį iš dešinės, jo reitingai didėja, jis pakankamai patrauklus ir jį matyčiau kaip trečiąją galimybę. Balsams išsiskirsčius, jis su kokiu 15–18 procentų galėtų net patekti ir į antrąjį rinkimų turą“, – apie netikėtumą perspėjo K. Girnius.