Prezidentūra: kitų metų biudžetas – socialiai jautresnis ir atsakingesnis

  • Teksto dydis:

Kitų metų biudžetas yra socialiai jautresnis ir atsakingesnis sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.

Atspindi būsimų metų prioritetus

„Matome, kad šitas biudžetas išties yra socialiai jautresnis ir atsakingesnis ir atspindi būsimų metų prioritetus. Pagal socialinei sričiai skiriamų viešųjų išteklių dalį turėjome didelį atotrūkį nuo Europos vidurkio. 2018 metais Lietuvos dalis turėtų būti apie 13 proc., o Europos vidurkis yra 18–19 procentų. Tas atotrūkis išlieka, bet mes jau artėjame prie to“, – antradienį interviu Žinių radijui kalbėjo M. Lingė.

„Papildomos injekcijos, papildomi 600 mln. eurų yra numatyti, sprendžiant socialinės atskirties klausimą tai turėtų prisidėti bent tuo, kad ta atskirtis nedidėtų, bet giluminių problemų turbūt tai neišspręs“, – pridūrė prezidentės patarėjas.

Seimas antradienį tvirtins kitų metų biudžetą, kuris, valdančiųjų teigimu, yra socialiai orientuotas ir padės sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniam bristi iš skurdo. Kitąmet didės mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus bei pensininkų pajamos, o taip pat augs krašto apsaugos finansavimas.

Šeimų paramai, minimaliai algai ir pensijoms didinti, kitoms kovos su skurdu  ir socialinės atskirties mažinimo priemonėms kitąmet numatoma skirti daugiau kaip 600 mln. eurų.

Atlyginimų kėlimas dėstytojams – simbolinis

Kitąmet numatyti daugiau nei 22 mln. eurų aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimui leis tai padaryti tik simboliškai, teigia prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.

„Labai didelio kokybinio padidėjimo iš to, matyt, nebus galima padaryti, tai – daugiau simboliniai dalykai amortizuoti, galbūt, infliacijai ar palaikyti esamą situaciją, kad sąlygos neprastėtų. Bet, iš tiesų, jos nėra labai gerėjančios. Apskritai, įvairių socialinių grupių problemos turi būti sprendžiamos horizontaliai, neišskiriant, kad vieniems, kuriems pavyksta apsiginti ar kas turi pažintis, geriau sutaria su valdžia, atlyginimas numatytas, o kitiems, kurie dirba sudėtingą darbą, ir nebelieka“, – Žinių radijui teigė M. Lingė.

Anot jo, didesnių permainų pavyktų pasiekti įgyvendinus aukštojo mokslo reformą, laisvas lėšas nukreipiant aukštojo mokslo kokybės gerinimui, įskaitant ir dėstytojų atlyginimų kėlimą.

„Pagal lėšų skaičių, tenkantį vienam mokiniui ar studentui, iš tikrųjų, matosi labai dideli skirtumai, kad mažiau skiriame. Bet negalime pamiršti, turime žiūrėti, kad tos reformos turi būti įgyvendintos“, - teigė jis.

Vilniaus universiteto mokslininkų iniciatyvinė grupė piktinasi mažais atlyginimais bei reikalauja, kad jau kitąmet bendras finansavimas švietimui siektų 6 proc. bendrojo vidaus produkto, šiuo metu planuojama tam skirti 4,5 proc. BVP. Filosofijos fakultete pirmadienį dėstytojai surengė protesto akciją, pavadintą „Lietuvos aukštojo mokslo laidotuvės“.


Šiame straipsnyje: Prezidentūrabiudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių