Prezidentūra ragina Vyriausybę spartinti gynybos biudžeto augimą

Per diskusiją Seime prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Živilė Šatūnienė pareiškė, kad numatomas biudžetas neatitinka Valstybės gynimo tarybos sprendimo.

Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba šiemet kovą nusprendė, kad 2019 metais krašto apsaugai turi būti skiriama 2,05 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pagal Vyriausybės pateiktą projektą, šis rodiklis kitąmet turėtų siekti 2,01 proc. BVP.

Absoliučiais skaičiais, gynybos biudžetas turėtų augti nuo 873 mln. eurų šiemet iki 948 mln. eurų kitąmet.

„Tenka apgailestauti, kad būsimas 2019 metų biudžetas neatitinka Valstybės gynimo tarybos raidės ir dvasios. Trūksta gerų 17 mln. iki 2,05 proc. pagal rudens prognozę. Išėjo kaip išėjo. Nežinau, ar dar gali atsirasti valios tą biudžetą didinti“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė Ž. Šatūnienė.

Jos teigimu, artimiausių trejų metų projekcijos verčia abejoti, ar Vyriausybė rengiasi įgyvendinti tikslą, kad 2030 metais gynybos biudžetas pasiektų 2,5 proc. BVP. Toks rodiklis numatytas tiek Valstybės gynimo tarybos, tiek daugumos politinių partijų susitarime.

„Nėra požymių, kad labai rimtai ruošiamasi įgyvendinti politinių partijų susitarimą pasiekti ne mažiau kaip 2,5 proc. ne vėliau kaip 2030 metais“, – kalbėjo prezidentės patarėja.

Anot Ž. Šatūnienės, pagal planuojamą gynybos biudžetą Lietuva atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimo komitete pripažino, kad Vyriausybės siūlomas projektas neatitinka Valstybės gynimo tarybos sprendimo raidės.

Tačiau, jo teigimu, toks neatitikimas susidarė dėl spartesnio nei planuota BVP augimo, o absoliučiais skaičiais krašto apsaugos finansavimas išlieka adekvatus ir atitinka kariuomenės poreikius.

„75 mln. didinimas (...) mūsų manymu, yra adekvatus finansavimo lygis“, – sakė R. Karoblis.

S. Skvernelis atmeta Prezidentūros kritiką

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atmeta Prezidentūros kritiką dėl gynybos biudžeto augimo tempų.

Vyriausybė krašto apsaugos finansavimą siūlo didinti nuo 873 mln. eurų šiemet iki 948 mln. eurų kitąmet.

Pagal ekonomines prognozes, ši suma turėtų sudaryti 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto.

Valstybės gynimo taryba šiemet pavasarį sutarė, kad gynybos finansavimas kitąmet turėtų siekti 2,05 proc.

S. Skvernelis sako, kad santykiniai skaičiai skiriasi dėl to, kad ekonomikos augimas numatomas didesnis nei prognozuota anksčiau.

„Geriau ne procentą turėti fiksuotą, bet gauti tuos pačius fiksuotus pinigus (...). Gynybos finansavimas bus užtikrintas tokia apimtimi, kokia esame įsipareigoję padaryti“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė premjeras.

Jis teigė, kad Valstybės gynimo taryba yra „patariamas organas, kuris neturi sprendimo galios“.

Premjeras taip pat sukritikavo prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti įstatymą, kuris būtų atvėręs galimybes Vyriausybei skolintis tiek gynybos biudžetui, tiek valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos finansavimui.

Vyriausybė svarstė prie šių metų gynybos biudžeto pridėti 18 mln. eurų, kad būtų pasiektas NATO rodiklis gynybai skirti 2 proc. BVP.

„Nereikėjo vetuoti biudžeto įstatymo. Nebūtų veto, tai šiemet būtų pakankamai ženkliai augančios lėšos“, – pareiškė S. Skvernelis.

Vetavusi įstatymą, prezidentė pasiūlė šiemet leisti skolintis tik gynybos biudžetui, o socdarbiečių finansavimą numatyti kitų metų valstybės biudžete.