Piketo byloje K. Komskiui ir V. Vasiliauskui pareikšti įtarimai

Praėjusios kadencijos Seimo nariai „tvarkiečiai“ P.Gražulis, K.Komskis ir V.Vasiliauskas piketu reagavo į I.Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Iš šių protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi tik P.Gražulis, tad be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę. Seimo narys šioje byloje jau buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Žurnalistų klausiamas, kuriems asmenims jau pareiški įtarimai šioje byloje, E.Pašilis konkrečių pavardžių sakė nenorintis vardinti, tik patvirtino jau plenariniame posėdyje praneštas K.Komskio ir V.Vasiliausko pavardes.

Klausiamas, kodėl nesikreipiama dėl šią kadenciją į Seimą išrinkto „tvarkiečio“ Juozo Imbraso, irgi buvusio pikete, neliečiamybės, E.Pašilis tiesiai į klausimą neatsakė. J.Imbrasas BNS patvirtino anksčiau buvęs apklaustas šioje byloje, tačiau sakė net nežinantis, kokiu statusu, liudytojo ar specialiojo liudytojo.

Pristatydamas prašymą naikinti P.Gražulio neliečiamybę  generalinis prokuroras pabrėžė, kad vykstant piketui į namus grįžo I.Mikelionio žmona ir nepilnametis vaikas, jie pasijuto nesaugūs.

E.Pašilio teigimu, savo veiksmais P.Gražulis siekė daryti psichologinį poveikį prokurorui, trukdė tirti rezonansinę bylą, bandė paveikti tyrimo eigą.

„Yra pažeista konstitucinė vertybė, prokuroro nepriklausomumas, čia nesiekime nei su I.Mikelionio asmeniu, nei su kito prokuroro, manome, kad konkrečioje byloje negaili būti jokio poveikio daroma“, – vėliau žurnalistams Seime kreipimąsi komentavo E.Pašilis.

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas savo ruožtu P.Gražulis tvirtina esąs persekiojimas už prokuratūros kritiką, o sprendimą pradėti bylą dėl nesankcionuoto piketo prie prokuroro namų prilygina grįžimui į sovietmetį.

„Grįžta Stalino laikai. Grubiai pažeidė Konstituciją generalinis prokuroras, nes draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą“, – žurnalistams Seime sakė P.Gražulis.

„Aš pats kreipiuosi į teismą ir skundžiu generalinį prokurorą dėl to, kad jis persekioja mane už prokuratūros kritiką“, – piktinosi P.Gražulis.

Už trukdymą prokuroro veiklai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Taip pat prokuroras antradienį kreipėsi su prašymu panaikinti dar vieno Seimo nario, konservatoriaus Manto Adomėno, imunitetą privataus kaltinimo byloje dėl šmeižto.

Naikinti M.Adomėno imunitetą prašo Vilniaus apygardos teismas, gavęs žurnalistės Rūtos Janutienės skundą dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka. Ji siekia, kad M.Adomėnas dėl teiginių apie perkamą žiniasklaidą būtų pripažintas kaltu dėl šmeižto ir jai priteistas 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėja ją šmeižiančia informacija laiko M.Adomėno pasisakymus 2015 metais Seime vykusios konferencijos metu, kai R.Janutienės laidą jis pavadino „perkama ir parduodama žiniasklaida“, siejo ją su Rusijos interesais.

Išklausęs generalinio prokuroro pranešimus Seimas pagal Statutą daro valandos pertrauką, o vėliau turėtų sudaryti komisijas, kurios vertins E.Pašilio kreipimąsi ir turės pateikti išvadą, ar rekomenduoja Seimui naikinti parlamentarų imunitetą, ar ne. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Seimas buvo gavęs prašymą byloje dėl šmeižto panaikinti ir parlamentaro Naglio Puteikio imunitetą, bet kaip BNS informavo Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė, prokuratūra vėliau prašymą atsiėmė. Seimas jau yra išnagrinėjęs teismo prašymą šioje byloje praėjusią kadenciją, ir N.Puteikio imunitetas buvo išsaugotas.