Psichologiniu smurtu prieš vaiką nebus laikoma kritika dėl blogo mokymosi

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kolegoms perdavė tokį šios pataisos autoriaus paaiškinimą: „Šiuo siūlymu siekiama išvengti interpretavimų ir užtikrinti tai, kad tie atvejai, kada vaikas yra vertinamas pažymiais, kai jis yra kritikuojamas dėl mokymosi rezultatų, nebūtų laikomi psichologiniu smurtu prieš vaiką, nes yra neišvengiama vaiko žinias vertinti mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose.„

Komiteto narys Julius Sabatauskas posėdyje išreiškė abejonių dėl tokios pataisos reikalingumo, ji esą įneštų daugiau neaiškumo.

„Turiu tokį galbūt retorinį klausimą, nes turbūt neatsakysite: ar Žiežmarių mokytojos elgesys su mokiniais irgi laikytinas leidžiama veika, nėra psichologinis smurtas? Šaukimas, baubimas ant vaikų, netiesioginiai grasinimai?“ - klausė J. Sabatauskas.

A. Širinskienė gynė R. Dagio pasiūlymą.

Tokiais veiksmais, tokiomis formuluotėmis mes, priešingai, vykdytojams į rankas duodame laisvę veiksmų interpretacijoms, galės elgtis kaip norės.

„Gerbiami kolegos, jeigu jūs paskaitytumėte psichologinio smurto apibrėžimo pirmąjį sakinį, tai vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas ir priėmus pono Dagio pasiūlymą išliktų kaip tie elementai, kurie sudaro psichologinį smurtą“, - sakė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas tvirtino, kad pataisos visgi nereikia, nes dabar įstatyme esanti psichologinio smurto formuluotė yra aiški ir konkreti, apimanti visus aspektus.

„Tokiais veiksmais, tokiomis formuluotėmis mes, priešingai, vykdytojams į rankas duodame laisvę veiksmų interpretacijoms, galės elgtis kaip norės. Tai, aš manau, to mes nesiekiame, norime atvirkščiai, kad būtų visiškas teisinio reglamentavimo, reguliavimo aiškumas. Šita pataisa tik sukelia daugiau neaiškumo ir daugiau klausimų“, - tvirtino J. Sabatauskas.

Seimo narys Mindaugas Puidokas palaikė R. Dagio siūlymą ir apie pataisą teigė priešingai.

„Jis įneša tam tikro tikslumo, tam tikro aiškumo. Manau, kad interpretuoti jį kaip perteklinį vien dėl to, kad tiesiog nepatinka pati nuostata, tai nėra objektyvus vertinimas“, - sakė M. Puidokas.

Vis dėlto šešiais balsais už, dviem prieš ir vienam susilaikius, siūlymas buvo priimtas.

Pritarė dėl vaikų paėmimo iš šeimos

Seimo Teisės ir teisėsaugos komitetas pritarė grupės Seimo narių siūlymui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įrašyti nuostatą, kad vaikas iš šeimos galėtų būti paimtas tik tuo atveju, kai kyla tiesioginis ir realus pavojus jo saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Komiteto narys Vitalijus Gailius abejojo, kad tokį siūlymą galima bus realiai įgyvendinti praktikoje, nes neaišku, kokiais kriterijais ir kas vertins, kad vaikui saugiau likti biologinėje šeimoje nei nelikti.

„Ši pataisa įneš teisinio neaiškumo, teisinės netvarkos į normą, ir man iš tikrųjų nėra aišku, kokios kompetencijos nulems sprendimą, kad pasilikti grėsmėje vaikui, jo ateities raidai yra saugiau nei nepasilikti. Kas nustatys ir kaip nustatys, kokie kriterijai, kaip įvertinti, kad tikrai jam saugiau likti biologinėje šeimoje. O kas atsitiks, jeigu ne saugiau, jei bus padaryta negrįžtama žala?“ - klausė V. Gailius.

Komiteto pirmininkė A. Širinskienė gynė siūlomą pataisą, esą ji kaip tik pagelbėtų rasti sprendimą konkrečiose situacijose.

„Tos sąvokos dėl realaus ir tiesioginio pavojaus gerokai konkretizuoja situacijas. Man labai sunku suprasti, kaip, pavyzdžiui, būtų sprendžiamos tokios praktinės situacijos, kada, tarkime, tėvai grįžta iš kažkur ir viršija greitį. Nesaugus vairavimas tikrai yra realus pavojus važiuojančiųjų gyvybei, tačiau ar tai yra tiesioginis pavojus... Aš tikrai labai abejoju. Tai dėl to, kad kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai tėvams nesaugiai važiuojant, ar reikėtų šiuo atveju spręsti dėl vaiko paėmimo? Greičiausiai aš taip spėčiau, kad nereikėtų“, - sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, jeigu reikia, pačias realaus ir tiesioginio pavojaus sąvokas reikėtų tikslinti kituose teisės aktuose. Tačiau teismai savo praktikoje jas esą puikiai taiko.