- Gytis Pankūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai įsitikinę, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo apie verslo įtaką politikams nepakanka. „Valstiečių“ įsitikinimu, surinkta medžiaga rodo, kad apie „MG Baltic“ ir kitų interesų grupių įtaką žinojo ekspremjeras Andrius Kubilius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, tad jų ryšiai turėtų tapti naujo tyrimo objektu. Tuo metu A. Kubilius atkerta nežinojęs apie jokius pavojingus „MG Baltic“ veiksmus ir ragina imtis dar kito tyrimo.
Anot „valstiečių“ frakcijos Seime seniūno Ramūno Karbauskio, NSGK parlamentinio tyrimo metu padarė tik dalį darbo, atskleisdami galimai neteisėta koncerno „MG Baltic“, Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ ir kitų interesų grupių įtaką.
„Mūsų frakcijos narių gretose yra manančių, kad reikia naujo tyrimo“, – ketvirtadienį LRT.lt sakė R. Karbauskis.
Trečiadienį LRT TELEVIZIJA ištransliavo buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko komentarus apie tai, kad su „MG Baltic“ vadovais, kurie esą siekė suskaldyti Tautos prisikėlimo partijos frakciją parlamente 2009 m., susitikinėjo ne tik liberalų, bet ir konservatorių atstovai, o jis pats apie koncerno veiksmus pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams, tačiau jokio atsako nesulaukė.
R. Karbauskio manymu, NSGK tyrimo medžiaga ir šie A. Sacharuko pareiškimai kelia dar daugiau klausimų.
„Visiems aišku, kad „MG Baltic“ nebūtų tokių dalykų išdarinėjęs, jeigu būtų dirbęs tik per liberalus. Negalėjo per liberalus visko tiek padaryti ir tai yra visiems akivaizdu. Kaip suprantu iš A. Sacharuko teiginių, yra įrodymai kas pas ką ėjo ir kas ką žinojo, o tai nebuvo nagrinėjama iš viso, nes nebuvo tos temos.
Dabar išeina, kad dėl visko kalti verslininkai, bet kalčiausi yra politikai. [...] Nėra pridedamas sąrašas tų politikų, kurie pasidavė įtakai, ir kokia nauda jiems iš to buvo“, – pažymėjo „valstiečių“ lyderis.
R. Karbauskis įsitikinęs, kad apie „MG Baltic“, „Rosatom“ ir kitas interesų grupes, galimai neteisėtai spaudusias politikus, dariusias įtaką valdžios sprendimams žinojo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir 2008-2012 m. vyriausybei vadovavę konservatoriai su A. Kubiliumi priešakyje, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Dėl to, „valstiečių“ vadovo manymu, reikalingas naujas tyrimas.
„Kai buvo A. Kubiliaus apklausa (NSGK tyrimo metu – LRT.lt), jis pasakė, kad nieko negalėjo padaryti. Juokas ima. Seimas, vyriausybė tuo metu turėjo lygiai tokias pačias galias kaip dabar.
Ta versija „mes nežinojome“ žlugo po to, kai VSD pareiškė, kad teikė informaciją, po A. Sacharuko pareiškimo, kad jis pats nešė tuos duomenis į prezidentūrą. Nieko tai nedomino, visiems buvo gerai, visi manipuliavo ir politikais, ir verslininkais. Kad būtų nežinoję, tai būtų kitas klausimas, bet prezidentė žinojo, kas yra „MG Baltic“, kaip jis veikė, ji gaudavo informaciją. Ji sako, kad gaudavo informaciją žodžiu. Koks skirtumas, kaip ta informacija buvo gaunama – raštu ar žodžiu? Informacija buvo gaunama ir tai yra faktas. Tada, jei tu susirašinėji ir duodi pavedimus per E. Masiulį koncernui „MG Baltic“, tai tu bendradarbiauji“, – dėstė R. Karbauskis.
Bedė pirštu į ekspremjero liudijimą
LRT.lt kalbintas NSGK narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad komiteto tyrimo metu pastebėjo galimas konservatorių sąsajas su koncernu „MG Baltic“ ir korporacijos „Rosatom“.
NSGK išvadose teigiama, kad buvęs premjeras A. Kubilius, teikdamas paaiškinimus komitetui, patvirtino, kad eidamas premjero pareigas buvo susitikęs su „Rosatom“ valdomos bendrovės NUKEM atstovu Jonu Tamuliu, kuris buvo atėjęs pas jį į vyriausybės rūmus ir įtikinėjo, kad Lietuva nenutrauktų sutarties ir tęstų darbą su NUKEM, nes tam pritaria visos Europos Sąjungos institucijos.
Be to, pasak D. Gaižausko, pats A. Kubilius apklausų NSGK metu patvirtino lankęsis koncerne „MG Baltic“. „Valstietis“ priminė, kad su minėto koncerno vadovais ne kartą prisipažino bendravęs ir dabartinis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Valstietis“ teigė, kad šie duomenys kelia rimtas abejones dėl 2008-2012 m. vyriausybei vadovavusių konservatorių skaidrumo.
„Ko partijai vaikščioti į vieną koncerną? Greičiausiai buvo derinami tam tikri veiksmai. Taip įsivaizduoju. G. Landsbergis pasakė, kad reikėjo dėl žiniasklaidos priemonių palankumo pasitarti, o NSGK tyrimas ir parodo, kad koncernas „MG Baltic“ kaip vieną iš poveikio priemonių naudoja savo valdomą žiniasklaidą, naudojant informaciją, kad vienus sunaikinti, o kitus išaukštinti“, – aiškino D. Gaižauskas.
Be to, pašnekovas neslėpė nuostabos dėl A. Kubiliaus liudijimų NSGK tyrimo metu. Anot D. Gaižausko, ekspremjeras pripažino gavęs informaciją apie „MG Baltic“, „Rosatom“ ir kitų interesų grupių pavojingą įtaką, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
„A. Kubilius tiesiai šviesiai atsakė, kad gavo informaciją apie tai, net patvirtino gavęs informaciją, kad skirta milijoninė suma daryti vienokį ar kitokį poveikį. Tada į mano klausimą „kodėl, kaip premjeras, jūs nieko nedarėte?“ jis atsakė, kad nieko negalėjo padaryti“, – pasakojo D. Gaižauskas.
Jis neatmetė, kad konservatorių sąsajos su minėtomis verslo grupėmis galėtų tapti naujo parlamentinio tyrimo objektu.
A. Kubilius „valstietį“ pavadino R. Karbauskio „skalikėliu“
Į D. Gaižausko pastebėjimus reaguodamas A. Kubilius neslėpė manantis, kad tokie pareiškimai įrodo, kad NSGK tyrimui įtaką darė „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis.
„D. Gaižauskas – drįsiu pavartoti tą paprastą žodį, kokį prezidentė yra neformaliai pavartojusi – yra R. Karbauskio skalikėlis ir viskas. Jų nervingas šūkčiojimas tik rodo, kad nemaža dalimi R. Karbauskis formulavo savo tiesioginiams pavaldiniams užduotį daryti viską, kad išvados būtų tariamai labai kompromituojančios konservatorius, bet nepavyko rasti tokių epizodų, tokių įrodymų“, – LRT.lt kalbėjo A. Kubilius.
NSGK tyrimas parodė, kad VSD turima informacija arba nėra laiku pateikiama aukščiausiems vadovams, arba ji nėra efektyviai realizuojama.
A. Kubilius, LRT.lt paklaustas, kaip galėtų pakomentuoti savo liudijimą NSGK, kad jis žinojo apie „MG Baltic“ ir kitų interesų grupių įtaką, tačiau jokių veiksmų, kaip premjeras, nesiėmė, pateikė visai kitą versiją.
„Galiu pasakyti tą, ką sakiau ir komitete – aš neprisimenu jokios pažymos iš Valstybės saugumo departamento ar kitų institucijų, kur būtų taip tiesiogiai įvardijama, kad „MG Baltic“ įtakos tampa ypač pavojingos. Aš net būčiau linkęs prašyti NSGK, kad paimtų iš vyriausybės kanceliarijos tuo metu premjerui atėjusias pažymas ir kad jas galima būtų dabar gal net išviešinti“, – aiškino A. Kubilius.
„NSGK tyrimas parodė, kad VSD turima informacija arba nėra laiku pateikiama aukščiausiems vadovams, arba ji nėra efektyviai realizuojama. Manau, kad tai yra vienas iš tų rimtų dalykų, kur reikia valstybei galvoti, kaip jį spręsti, kad ir informacija laiku pasiektų vadovus, ir po to, jei ta informacija tikrai yra kelianti susirūpinimą, bet negalime kelti teisinės bylos, būtų tada mechanizmai, kaip tokią informaciją realizuoti preventyviai“, – pridūrė konservatorius.
A. Kubilius tvirtino manantis, kad NSGK tyrimą galimą būtų pratęsti, tačiau jį reikėtų pakreipti ne į konservatorių pusę, o aiškintis „valstiečių“ ir „Rosatom“ ryšius.
„Rosatom“ darė didžiulį spaudimą dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto ir saugumas mus informavo 2012 metai apie tai, kad „Rosatom“ meta didžiulius pinigus, milijonus į tai, kad referendumas dėl VAE būtų surengtas ir kad referendume VAE projektas pralaimėtų. Apie tai jau neužsimenama išvadose. O kodėl neužsimenama? Todėl, kad tame referendume aktyviai dalyvavo R. Karbauskis“, – svarstė A. Kubilius.
Tiesa, jis pripažino netikintis, kad šios kadencijos Seime, kur daugumą sudaro „valstiečiai“, toks tyrimas būtų pradėtas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė4
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją8
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją9
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose3
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...