- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, jog NATO turėtų atsiųsti oro gynybos priemonių į Lietuvą, kad šios saugotų šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.
„Dėl to jau buvo sutarta per (NATO) viršūnių susitikimą Varšuvoje ir tai nėra įgyvendinta. Šitą klausimą taip pat kėlė keli kovinės grupės vadai“, – trečiadienį žurnalistams Rukloje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer sakė R. Karoblis.
Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui, Lietuvoje yra apie 600 vokiečių karių.
R. Karoblis sakė, kad oro gynybos priemonių reikia norint pirmiausia apsaugoti paties bataliono karius, Lietuva tam reikalingų sistemų kol kas neturi.
„Kalbame apie čia dislokuotų karių saugumą“, – kalbėjo ministras.
Paklausta, ar svarsto kaip nors keisti Lietuvoje dislokuojamas pajėgas, Vokietijos ministrė teigė per susitikimą Kaune sulaukusi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos prašymo išplėsti Baltijos šalių oro policijos misiją.
Baltijos valstybės jau kurį laiką siekia galimybės pertvarkyti oro policijos misiją į oro gynybos misiją. Tai reikštų, kad čia budintys sąjungininkų naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Pasak A. Kramp-Karrenbauer, Lietuvos prezidentas galimybę išplėsti misiją siejo su žlugusia Jungtinių Valstijų ir Rusijos sutartimi dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų draudimo.
„Gavau pageidavimą, kad jeigu NATO rėmuose kažkuriuo metu vyktų daugiau diskusijų, kaip tvarkytis su situacija Europoje ir Baltijos šalyse po INF sutarties žlugimo, kad šie pageidavimai ir šie prašymai būtų išgirsti ir ši tema būtų nagrinėjama labai rimtai“, – teigė gynybos ministrė.
„Vis dėlto, tai yra sprendimas, kuris turi būti priimtas NATO lygiu“, – sakė ji.
Tarptautiniai batalionai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje buvo dislokuoti NATO siekiant atgrasyti Rusiją.
Įsipareigojimai „neturi laiko limito“
Pirmo vizito į Lietuvą atvykusi liepą gynybos ministre paskirta A. Kramp-Karrenbauer sakė, kad Vokietijos įsipareigojimai sąjungininkei neturi laiko limito.
Ji dar kartą paskelbė apie Berlyno planus per artimiausius kelerius metus investuoti 90 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje.
„Mūsų įsitraukimas čia neturi laiko limito. Tai yra vienas esminių Vokietijos veiklos NATO ramsčių“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo srityje.
Be karių dislokavimo ir Berlyno investicijų, Lietuva iš Vokietijos taip pat perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius.
Vokietija yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė. Pernai Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ buvo priskirta vienai Vokietijos divizijų.
R. Karoblis sakė, kad Vokietija ir toliau išlaikys lyderystę užtikrinant saugumą Lietuvoje.
„Vokietijos lyderystė tikrai yra mūsų NATO saugumo priemonių čia pagrindas, be jokios abejonės, ir tas tęsis“, – teigė ministras.
A. Kramp-Karrenbauer laikoma iš politikos besirengiančios trauktis kanclerės Angelos Merkel įpėdine.
Inicialais AKK dažnai vadinama politikė pernai gruodį perėmė vadovavimą centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai (CDU).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui2
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta13
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės18
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...