- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinės frakcijos surinko parašus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis įvertintų naująjį Referendumo įstatymą bei valdančiųjų paskelbtą referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
„Kreipiamės į Konstitucinį Teismą, nes pats teismas atkreipė dėmesį, kad Referendumo įstatymas, keistas praėjusių metų gruodžio mėnesį, gali neatitikti Konstitucijos normų“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
„Referendumo įstatymas turi būti keičiamas kaip konstitucinis įstatymas, ir reikia šitą faktą giliau panagrinėti ir atsakyti, ar žmonės kviečiami balsuoti į Konstituciją atitinkantį referendumą. Mano supratimu, neatitinkantį, bet palauksime KT išvados“, – argumentavo konservatorių vadovas.
Kreipimąsi į KT pasirašė opozicinių konservatorių, liberalų, socialdemokratų ir keli Seimo narių Mišrios grupės atstovai. Jau surinkti 29 kreipimuisi į KT reikalingi Seimo narių parašai, jie renkami toliau.
Konservatorių inicijuotame kreipimesi keliamas klausimas, ar nuo sausio įsigaliojęs naujos redakcijos Referendumo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, taip pat – juo remiantis paskelbtas referendumas dėl mažesnio Seimo narių skaičiaus.
Opozicija prašo KT paankstinti bylos nagrinėjimą, nes „galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama“.
Seimas paskutinę pratęstos rudens sesijos dieną praėjusią savaitę paskelbė referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.
„Valstiečiai“ sako, kad taip vykdo savo pažadus, nes tai buvo numatyta jų programoje. Opozicija iniciatyvą vadina populistine.
Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl paties Referendumo įstatymo opozicijos atstovai argumentuoja tuo, kad praėjusių metų pabaigoje naujos redakcijos įstatymas priimtas kaip paprastas, o ne konstitucinis įstatymas.
„Darytina prielaida, kad Seimas, 2018 metų gruodžio 20 dieną priimdamas naujos redakcijos
Referendumo įstatymą nesilaikydamas konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, viršijo savo galias“, – teigiama kreipimesi.
Anot kreipimosi, dėl to Referendumo įstatymas „negali sukelti jokių teisinių padarinių“ ir kyla abejonių dėl Seimo sprendimo skelbti referendumą, kuriuo Seimo narių skaičius būtų mažinamas nuo 141 iki 121.
Abejones dėl naujos redakcijos Referendumo įstatymo išsakė KT, praėjusią savaitę skelbdamas sprendimą dėl referendumo dvigubos pilietybės klausimu.
KT užsiminė, kad Seimas referendumų organizavimo tvarką galėjo pakeisti nesilaikydamas numatytų procedūrų, tačiau teigė kol kas negalįs pasisakyti dėl naujojo įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Seimas yra įsipareigojęs priimti konstitucinį Referendumo įstatymą – aukštesnės galios teisės aktą, kuris priimamas ir keičiamas didesne balsų dauguma nei paprastas įstatymas.
„Pažymėtina, kad nauja Referendumo įstatymo redakcija (...) nebuvo priimta kaip konstitucinis įstatymas“, – sakė D. Žalimas, skelbdamas Konstitucinio Teismo nutarimą.
Tačiau D. Žalimas pridūrė, kad įstatymo atitikimas Konstitucijai pagal priėmimo tvarką kol kas „nebuvo tyrimo dalykas“.
Šį išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė, kai skelbdamas sprendimą dvigubos pilietybės išplėtimo referendumo klausimu konstatavo, kad referendumai negali vykti kelias dienas.
Seimas referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 paskelbė paskutinę pratęstos rudens sesijos dieną praėjusią savaitę. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...