S. Jakeliūnas dėl neteisėto skolinimo „Sodrai“ kreipsis į KT

Pasak jo, kreipimąsi į KT jis jau rengia ir aptarė su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu. S. Jakeliūnas teigia sieksiantis, kad KT būtų išdėstyti ir kiti, pasak jo, gilesni, tarptautinių institucijų išvadomis paremti argumentai.

Jis pabrėžia, kad ruošiamo kreipimosi tikslas yra paprašyti KT, jog šis įvertintų ankstesnių vyriausybių galimai neteisėtą skolinimą „Sodrai“.

„Ruošiu tekstą galimo kreipimosi į KT dėl neteisėto skolinimo „Sodrai“ - buvo beveik 4 mlrd. eurų paskolinta už 8 proc. palūkanų. Valstybės biudžetas skolino be teisinio ir finansinio pagrindo, ir per 10 metų „Sodra“ sumokėjo valstybės biudžetui 1,1 mlrd. eurų. Padarytas finansinis nuostolis ir žala „Sodros“ sistemos reputacijai. Už tai gali būti keliami atsakomybės, sprendimų teisėtumo klausimai. Tai vienas kreipimosi pagrindas.

Kitas, kad pačiose pensijų kaupimo sistemos antrosios pakopos ištakose, 2000 metais, buvo aiškiai suformuluota, kad „Sodros“ pensijos pervedimai turi būti kompensuojami asignavimais iš valstybės biudžeto, o ne paskolomis. Tai buvo iš dalies daroma, bet didžiąja dalimi - nebuvo daroma. Taip vėlgi sukelta žala „Sodrai“ tiek dėl skolinimosi, tiek dėl finansavimo, o žalą patyrė ir pensininkai, kurie dabar jau yra mirę. Šie dalykai galėtų būti vertinami KT“, - aiškino S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas yra užsiminęs, kad, jei opozicija kreipsis į KT, jis sieks, kad „valstiečių“ lyderio inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas galėtų būti papildytas, įtraukiant klausimą apie antrąją pensijų pakopą.

Pasak jo, svarbu išsiaiškinti, kodėl atsirado būtent tokia pensijų kaupimo sistema ir kas tam darė didžiausią įtaką. Vis dėlto politikas tvirtino, kad šio klausimo su „valstiečių“ lyderiu kol kas dar nėra aptaręs.

Penktadienį S. Jakeliūnas Eltai tvirtino, kad jo ketinimai dėl parlamentinio tyrimo išlieka. Politikas teigė, kad būtina įvertinti tai, kokią įtaką antrosios pensijų kaupimo pakopos atsiradimui darė verslas ir konkrečiai koncernas „MG Baltic“. Kartu S. Jakeliūnas sakė pats patyręs spaudimą dėl siekio pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą.

„Pats su tuo konkrečiai susidūriau dar 2013 metais, ir ne tik - iškart po rinkimų gavau labai tendencingos, vienašališkos informacijos, nukreiptos prieš mane ir prieš pasiūlymus pertvarkyti antrąją (pensijų kaupimo sistemos, - ELTA) pakopą. Pensijų fondai - žinau konkrečius faktus, kadangi su jais susidūriau - pirko ne tik reklamą, bet ir laidas konkrečiose žiniasklaidos priemonėse. Bent apie vieną tikrai žinau. Tai, įsivaizduoju, nelegalus dalykas“, - Eltai aiškino S. Jakeliūnas.

„Be to, finansų sistemos atstovai, verslas dar 2013 metais, kai buvo rengiama visai nevykusi antrosios pakopos pertvarka, dalyvavo ir valstybės institucijoms siuntė savo parengtas skaičiuokles, kurios buvo tendencingos, perdarytos. Verslas rodė iniciatyvą, ir ji buvo priimta politinių valstybės institucijų“, - apibendrino politikas.

Opozicija ketvirtadienį pranešė, kad surinko reikiamus parašus ir kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos, kurią pavasario Seimo sesijos pabaigoje patvirtino Seimas.

Opozicijoje esantys politikai kritikuoja pensijų sistemos reformą. Pasak jų, reforma atlikta skubotai ir kėsinasi sugriauti žmonių pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.

Opozicijos kreipimesi į KT pabrėžiama, kad valdančiųjų kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ir pažeidžianti solidarumo principą.

„Iš esmės antros pakopos pensijų sistema yra naikinama, o ne keičiama, todėl būsimoms kartoms didinama našta išlaikyti pensininkus“, - teigiama Seimo narių rašte KT.

Kreipimąsi į KT pasirašė 20 konservatorių, penki liberalai, trys socialdemokratai ir du Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai.