S. Jakeliūno prognozė dėl naujos krizės: gera ir bloga žinia

Nors pastaruoju metu daug kalbama apie artėjančią naują finansų krizę, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas į tokias kalbas žiūri skeptiškai ir ramina.

Tačiau, jo vertinimu, po kelerių metų mus gali ištikti kita bėda. „Nesakau, jog patirsime finansų krizę, bet, ko gero, bus ekonominė stagnacija. Bus labai lėto augimo periodas, pajamos greičiausiai nedidės net tokiu mastu, kaip dabar, <…> nebus iš ko didinti pensijų“, – portalui LRT.lt teigia S. Jakeliūnas.

Paklaustas, kada mus gali užgriūti stagnacija ir kokia apskritai jos tikimybė, politikas ir ekonomistas tvirtina, jog minėtų problemų galime sulaukti apie 2022 metus, o tikimybė, kad jų sulauksime, – apie 40–50 proc.

S. Jakeliūnas neatsakė nei „taip“, nei „ne“, paklaustas, ar pritaria „valstiečių“ ryžtui kelti algas prokurorams net 500–900 eurų per mėnesį, kai tuo metu pareiginės algos bazinį dydį biudžetininkams Sauliaus Skvernelio vyriausybė pasiūlė didinti vos pusantro euro.

– Pone Jakeliūnai, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad prokurorų atlyginimai nuo ateinančių metų didėtų 500–940 eurų per mėnesį. Tuo metu pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų atlyginimas, jau beveik dešimt metų nekeltas ir šiuo metu siekia 130,5 euro. S. Skvernelio vyriausybė pasiūlė jį padidinti iki 132 eurų. „Dosnūs“ parlamentarai pritarė grupės LVŽS atstovų siūlymui šią sumą padidinti 50-čia centų. Gal teisėsaugos elitui nepriklausantys biudžetininkai ir valstybės tarnautojai – žemesnė kasta už tuos, kuriems algos lengva ranka didinamos šimtais eurų per mėnesį?

Nesakau, jog patirsime finansų krizę, bet, ko gero, bus ekonominė stagnacija. Bus labai lėto augimo periodas.

– Pradėkime nuo to, kad tas bazinis dydis 2008 m. padidintas iki 142 eurų, ir tai buvo nepagrįstas, netvarus sprendimas. Siūlymą dėl 132,5 euro aš pasirašiau. Jei norime išlaikyti biudžeto finansinių rodiklių visumą ir nelaužyti to, kas numatyta Europos Komisijos su visais parametrais dėl išlaidų didinimo, mūsų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo, tai mano atsakomybė – užtikrinti, kad mes to laikytumėmės. Jei nesilaikome, tai, vadinasi, atveriame vartus ir galime priiminėti bet ką – eiti tuo keliu, kuriuo nuėjome 2008 m.

Ar pagrįstas toks diferencijavimas ir neproporcingas sprendimas dėl prokurorų ir valstybės tarnautojų atlyginimų? Galbūt – taip, galbūt – ne. Man sunku pasakyti. Aš nenagrinėjau konkrečiai Generalinės prokuratūros sistemos ir [algų] dydžių, todėl negaliu pasakyti, koks turėtų būti sprendimas ir koks turėtų būti didinimas.

Šitame komitete, svarstydami kitų komitetų siūlymus dėl asignavimų didinimo, atkreipėme dėmesį į tai, kad vėluoja teisėjų atlyginimai. Kitaip tariant, šiemet teismų sistema apskritai nebeturėtų galimybių mokėti atlyginimų. Atkreipėme dėmesį į teismų ir prokuratūros finansinę situaciją ir paprašėme vyriausybės ją įvertinti. Manau, kad vyriausybė tai ir padarė. Ar tiek reikėjo didinti prokurorų atlyginimus, ar mažiau, – negaliu imtis spręsti. Bet valstybės tarnautojams šiame etape daugiau didinti (nors mes suprantame, kad to reikia) nėra galimybių.

– Ar teisinga, kad vieniems žmonėms prie algos pridedama po 500–900 eurų per mėnesį, o daugelis, tarkime, mokslininkų apskritai tiek tegauna?

– Gali kilti toks jausmas, ir galbūt tam yra pagrindo. Bet, kaip minėjau, aš nenagrinėjau atskirai prokuratūros atlyginimų ir darbo pobūdžio. Todėl suprasdamas, kad disproporcija sukelia diskusijų, manau, kad tie sprendimai, jei jau kažkas juos siūlo, galbūt yra pagrįsti. Nesiimu to tvirtinti.

– Bet jūs, būdamas Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, negalite visai neturėti įtakos tiems sprendimams.

– Negaliu vertinti kiekvieno individualaus sprendimo. Neturiu tam nei laiko, nei informacijos. Mano tikslas – matyti viešųjų finansų visumą.

– Tuomet kalbėkime ne tik apie finansinę, bet ir politinę visumą. Premjeras sako, kad mokytojams algas didins tada, kai šie geriau dirbs. Valstybės tarnautojų ar jaunų mokslininkų situacija – prasta arba net dramatiška. Bet štai prokurorams – teisėsaugos, iš kurios atėjo ir pats S. Skvernelis, atstovams – pakelti algas 500–900 eurų „valstiečiams“ atrodo svarbu ir teisinga. Tai kokią valstybę mes kuriame? Gal – policinę, kurioje buvęs policininkas premjeras dalins malones saviems, neproporcingai keldamas jiems algas ir pelnydamas dar didesnį jų lojalumą?

– Šitas klausimas jau yra įkrautas sugestijų, tiesa?

– Tiesa. Bet šitaip jį kelia daugybė žmonių – ir jie nori žinoti atsakymą.

– Daugiau komentuoti to, ką jau pasakiau, nelabai galėčiau. Kalbėti apie policinės valstybės požymius gal ir būtų galima, bet turint omenyje ne tik premjero buvusios darbovietės įdirbį, bet ir kitas institucijas, galbūt – prezidentūrą.

Jei šiame kontekste galėtume vertinti, kokie politikai kokiais principais bando valdyti valstybę, tai mes galime apie tai diskutuoti. Neturiu pakankamai argumentų, kurie man leistų matyti premjerą, nors būnu arti jo, kaip policinės valstybės atstovą. Taip, kartais jis – griežtas ir kategoriškas. Ir neatsitiktinai, matyt, telkia apie save žmones, kurie…

– DELFI kaip tik publikavo straipsnį apie tuos žmones. Parodė visą schemą, kaip buriama valdžios „komisarų“ komanda.

– Taip, bet tame nėra nieko išskirtinio. Ar tai blogai? Pamatysime ateityje. Šioje valstybėje reikia aiškių standartų, kartais – ir disciplinos (ypač finansų srityje). Kalbant apie finansus, tuo net neabejoju. Iš premjero kartais sulaukiu paramos dėl finansinės disciplinos laikymosi. Bet ne visada.

Neįvertinęs prieš tai situacijos, atlyginimų dydžių, sistemos, neturiu pagrindo daugiau komentuoti tai, kad premjeras išskiria tam tikras grupes, tarp jų ir prokuratūrą.

– O kai kalbate apie policinę valstybę ir prezidentūrą, tai turite galvoje jos veiklos metodus?

– Taip – ir tiek, kiek viešai girdėti ir matyti, ir iš pokalbių. Tai kategoriško, griežto stiliaus valdymas, kuris turbūt neatitinka demokratinio valdymo principų, kad ir kaip mes juos suvoktume. Matyt, iš ten ir ateina tam tikros gairės, principai, tradicijos. Juk jau beveik dešimt metų ta institucija valdoma tokiais principais. Bandoma ir valstybę valdyti tokiais principais.

Ar to [matyti] daugiau, ar mažiau iš vyriausybės vadovo? Bendraudamas su premjeru matau jame daugiau demokratinių principų nei prezidentūroje.

– Bet juk prezidentė Dalia Grybauskaitė nesiūlė didinti 500–900 eurų per mėnesį algų jėgos struktūroms. Ji nestiprino savo galių tokiomis „dovanėlėmis“. Juolab kad tų struktūrų veiklos metodai kartais kelia abejonių dėl jų nesavanaudiškumo.

– Aš nevertinu konkrečių skaičių. Jei vadinamosios jėgos institucijos veikia principingai ir atsakingai, netaiko dvigubų standartų pagal politinius užsakymus arba nuojautas, joms turi būti tinkamai atlyginama, nes nuo to priklauso pasitikėjimas tomis institucijomis. Klausimas – kaip jos veikia ir ar tie atlyginimai sudaro sąlygas jiems būti kažkam lojaliems, ar labiau nepriklausomiems.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

– Premjero požiūriu, algas reikia kelti tiems, kurie gerai dirba. Taip jis pareiškė mokytojams. Bet, kaip liudija buvusio Seimo nario Vito Matuzo, lobisto Andriaus Romanovskio, Radviliškio mero Antano Čepononio rezonansinės bylos (visi jie išteisinti), sakyti, kad teisėsauga dirba gerai, būtų keista. Tai už ką ji taip skatinama?

– Nevertinau nei tų bylų, nei argumentų, todėl negaliu komentuoti. Suprantu, kad gali susidaryti toks įspūdis, jei jie buvo įtariami, kaltinami ir po to – galutinai išteisinti. Be abejo, tai neprisideda prie pasitikėjimo tomis institucijomis ir apskritai valstybe didinimo. Su tuo galiu sutikti.

– Už „valstiečius“ balsavę rinkėjai tikėjosi daugiau socialinio jautrumo ir teisingumo. Kaip manote, ar jų lūkesčiai pildosi? Smukę partijos reitingai lyg rodo nusivylimą.

– Sieti tai su lūkesčių išpildymu, įsipareigojimų vykdymu galima, bet su išlygomis. Tiek, kiek tai susiję su tomis sritimis ir nuostatomis, prie kurių formulavimo aš prisidėjau – pensijų sistemos, „Sodros“ atribojimo nuo valstybės skolos, kuri, galima sakyti, buvo finansuojama pensininkų lėšomis, – tie įsipareigojimai vykdomi.

Kitas dalykas – vaiko pinigai. Suprantu, kad galima diskutuoti dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), kurio siūloma atsisakyti, ir kad dirbantieji nebegaus tos naudos. Bet vaiko pinigai patenkina praktiškai visų poreikius – taip pat ir tų, kurie naudojasi NPD. Papildomo NPD atsisakymas yra žingsnis socialinio teisingumo link. Juk šiomis galimybėmis galėjo naudotis tik tie, kurie gauna didesnes pajamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vadakste

Vadakste portretas
Nesvaistykit pinigu i desine ir i kaire ir bus tu pinigu . Dabar Ukrainoms , lakstymas po Gruzijas ir i kitas ne ES salis . Netemkim valstybiu ten kur mes atsidureme savo noru patys . Tegul valstybes pacios galvoja kaip ir su kuom noretu gyventi , tai yra laisvai , ar stoti i kokia nors sajunga.Elgsimes teisingai , tai galir joka krize bus mums nebaisi.Stop vism blogiui , kuris vyksta siuo metu pasaulyje. Zmonijai reikalinga taika , darbas ir duona.

Aris

Aris portretas
Na ir mulkis aukštose pareigose. Tiek kalbėjo, bet nieko nepasakė konkrečiai,tik: nežinau,nesigilinau,ne man spręsti,negaliu pasakyti, ir taip toliau. Bet galutinai pribaigė prognozė 40-50%, tokius procentus gali sau į užpakalį susikišti, tai tas pats kas pasakyti kad rytoj 50 procentų bus lietaus, nes bet kuriuo atveju būsi teisus.

Cha

Cha portretas
Nepergyvenkite,ES šitą teritoriją pavadinimu Lietuva atiduos bele kam,kad tik nereikėtų išlaikyt milijoninės išlaikytinių armijos,kam ji atiteks galim paspėliot,na,aš kaip ne mažesnis įkanomystas negu Jakeliūnas,spėju fifty and fifty procentu,atiteks kinams
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių