S. Skvernelis galvoja apie „vaivorykštę“?

Ar iš tikrųjų dabartinė socialdemokratų ir „valstiečių“ valdančioji koalicija – pasmerkta žlugti? Ar jos ateitis priklauso nuo to, kas po partijos pirmininko rinkimų nuo gegužės pradžios vadovaus socialdemokratams? Ar valdantieji „valstiečiai“ išliks Seime vieningi ir jų frakcija neskils, pasidalydama į S. Skvernelio ir Ramūno Karbauskio šalininkus? Šiuos klausimus kėlė LRT.lt kalbinti politikai ir politologai, kalbėdami apie valdančiosios koalicijos ateitį.

Socialdemokratams situacija – itin patogi?

Kandidatai į socialdemokratų pirmininko postą – Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius – ne kartą užsiminė, kad dabartinė valdančiosios koalicijos sutartis juos ne itin tenkina.

Atsakydamas į tokius pasvarstymus, S. Skvernelis šią savaitę pareiškė, kad, prieš sudarant naują koalicijos sutartį, šiuo metu galiojanti sutartis turėtų būti nutraukta. Ar neatsitiktų taip, kad, nutraukus koalicinę sutartį, premjeras išsivestų iš Seimo „valstiečių“ frakcijos savo šalininkus ir naują koaliciją sudarytų su konservatoriais – be socialdemokratų?

„Komentuodamas kandidatų į Socialdemokratų partijos pirmininkus požiūrį į šiuo metu galiojančią koalicijos sutartį ir jos keitimo galimybes, premjeras išreiškė savo asmeninį vertinimą, kad, norint keisti valdančiosios koalicijos sutartį šiandien, galiojanti sutartis tikriausiai turėtų būti nutraukta. Nieko daugiau ar nieko papildomo premjeras neturėjo omenyje. Tai tėra asmeninis premjero požiūris ir vertinimas – be jokių užuominų ar užuolankų“, – perdavė LRT.lt S. Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Labiausiai „valstiečių“ frakcijos pamatai drebėjo per Gretos skandalą. Šiuo metu jie suradę bendro veikimo būdą. Jei kas ir galėtų suskaldyti „valstiečių“ frakciją, tai – naujų įstatymų projektai.

Konservatorių lyderis Seimo narys Gabrielius Landsbergis, pastaruoju metu ne kartą už uždarų durų bendravęs su S. Skverneliu, neatmetė galimybės naujai valdančiajai daugumai susiformuoti: „Visaip gali būti. Matau panašų vaizdą, koks buvo po Seimo rinkimų – S. Skvernelis nori reformų, bet nežino, ar joms bus pritarta Seime. Tuo metu R. Karbauskis pareiškia, kad situacija valdančiojoje koalicijoje nesikeis, pusketvirtų metų „valstiečiai“ dirbs su socialdemokratais. Vadinasi, pastarieji, atsiremdami į tokią „valstiečių“ lyderio poziciją, galės S. Skverneliui laužyti rankas. Juk ir po rinkimų R. Karbauskis pasirinko derėtis ne su konservatoriais, bet su socialdemokratais, o dabar jis tik dar kartą patvirtino tokią savo nuostatą.“

G. Landsbergis teigė manąs, kad socialdemokratai, jausdami R. Karbauskio nusiteikimą su jais dirbti iki Seimo kadencijos pabaigos, galėtų ateityje prašyti daugiau valdžios postų. Konservatorių lyderis neatmetė galimybės, kad po partijos pirmininko rinkimų socialdemokratai gali prisiminti savo planus vadovauti Socialinių reikalų ir darbo ministerijai.

„Aš socialdemokratų vietoj taip ir daryčiau – laužyčiau (dėl valdžios postų – LRT.lt) Skverneliui rankas. Deja, jo situacija šiuo metu blogiausia, nes R. Karbauskis, pareikšdamas, kad ir toliau dirbs su socialdemokratais, nepasiliko jokios veikimo laisvės, taip suteikdamas socialdemokratams galimybes reikalauti iš S. Skvernelio vis daugiau ir daugiau valdžios“, – svarstė G. Landsbergis.

Konservatoriai į valdžią dar nesiruošia?

Kaip elgtųsi konservatoriai, jei valdančiųjų „valstiečių“ frakcija Seime suskiltų, o paskui S. Skvernelį išeitų bent dvidešimt jos narių ir suformuotų naują frakciją? Ar tokiu atveju opozicijoje esantys konservatoriai ryžtųsi su S. Skverneliu sudaryti naują valdančiąją daugumą?

„Kol kas tokia galimybė – tik teorinė. Labiausiai „valstiečių“ frakcijos pamatai drebėjo per Gretos skandalą. Šiuo metu jie suradę bendro veikimo būdą. Jei kas ir galėtų suskaldyti „valstiečių“ frakciją, tai – naujų įstatymų projektai. Tarkim, Šiaulių universiteto uždarymo ar kiti. Mes paremsime tuos įstatymų ar jų pataisų projektus, kurie numatyti mūsų partijos programoje. O apie galimybę formuoti naują valdančiąją koaliciją kol kas kalbėti neturiu realaus pagrindo“, – teigė G. Landsbergis.

Jis patikino, kad konservatoriai tikrai parems urėdijų ir universitetų reformas bei valstybės valdymo pertvarką. Tačiau esą ne todėl, kad siektų paremti S. Skvernelį ar R. Karbauskį, o todėl, kad tokia partijos nuostata.