Seimas nori mažinti pilietybės referendumo kartelę

Dėl planuojamo dvigubos pilietybės referendumo Seimas svarstys valdančiųjų siūlymą žeminti referendumo kartelę šiuo metu didesnę apsaugą turinčiam Konstitucijos pirmajam skirsniui.

Už pataisas, kurios sprendimą referendume dėl esminių Konstitucijos pakeitimų leistų priimti mažesniam skaičiui piliečių, balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 15 ir susilaikė 13 parlamentarų.

Toliau pataisos bus svarstomos komitetuose ir į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti spalio 16 dieną.

Taip pat Seime po pateikimo pritarta siūlymui skelbti referendumą dvigubos pilietybės klausimu numatant kad referendumas būtų vykdomas 2019 metų gegužės 12 ir 26 dienomis, per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turus.

Referendumu siūloma į Konstituciją įrašyti, kad Lietuvos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Už referendumą balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 8 parlamentarai, susilaikė 16 Seimo narių. Toliau nutarimo projektas bus svarstomas spalio 9 dieną, jam paskelbti dar reikės dviejų balsavimų.

Pataisas dėl mažesnės kartelės valdantieji inicijavo, kai Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, kad išimtis referendumo kartelei dėl vieno pilietybę apibrėžiančio straipsnio – negalima.

Pateiktomis Referendumo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl aukštesnę apsaugą turinčio Konstitucijos pirmo bei keturiolikto skirsnių pataisų priimamas, jeigu referendume tam pritaria ne mažiau kaip du penktadaliai rinkimų teisę turinčių piliečių.

Šiuo metu Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių.

Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.

Pakeitimus dėl nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas, galėtų priimti tik trys ketvirtadaliai balso teisę turinčių piliečių, kaip kad ir šiuo metu.

Pataisas kritikuojantys politikai teigia, kad mažinti apsaugą svarbiausiems Konstitucijos straipsniams būtų pavojingas precedentas. Galimą prieštarą Konstitucijai dėl mažesnio apsaugos standarto įžvelgia ir Seimo teisininkai.

„Toks sprendimas paneigia Konstitucijos apsaugos esmę. Konstituciją turime saugoti, todėl yra labai aiškūs saugikliai sudėti tam, kad ji nebūtų pakeista pernelyg lengvai“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas.

Projektą pristatęs socialdarbietis Juozas Bernatonis tvirtino, kad kartelę reikia nuleisti, nes „daugelis pastaruoju metu organizuotų privalomų referendumų nepriėmė sprendimo dėl to, kad lemiamą vaidmenį turėjo pasyvioji mūsų rinkėjų dalis, tai yra tie, kurie nėjo į referendumus“.

„Jeigu žiūrėtume bendrame kontekste kitų demokratinių valstybių, tai tokios normos yra itin griežtos ir kitose valstybėse dėl privalomų sprendimų referendumu nėra taikomos“, – tvirtino j. Bernatonis.

Į nuogąstavimus dėl sukuriamo precedento socialdarbietis atsakė, kad „gyvename kontinentinės teisės sąlygomis, kur precedentas nėra toks lemiamas kaip anglosaksų“, o Seimo teisininkų pastabas vadino „nesusipratimu“.

„Aš manau, kad šie Teisės departamento pastabos yra tam tikras nesusipratimas. Matyt, tai yra klausimas, kiek žmonės įsigilinę į pačią idėją ir kiek išmano konstitucinę teisę“, – sakė parlamentaras.

Seimo teisininkai pažymi, kad įtvirtinus siūlomą balsų normą Konstituciją galėtų pakeisti mažesnis žmonių skaičius nei ją priėmė 1992 metų referendume.

„Svarstytina, ar toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas negalėtų būti traktuotinas kaip iškreipiantis minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), ar net paneigiantis Konstitucijos apsaugos esmę“, – sako teisininkai.

Seimas anksčiau pritarė prezidentės D. Grybauskaitės veto dėl anksčiau parlamento nustatytos mažesnės kartelės dvigubos pilietybės įteisinimo referendumui. Pataisos būtų leidusios pilietybę apibrėžiantį  Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį pakeisti mažesniam skaičiui žmonių – daugiau kaip pusei referendumo dalyvių.

Šalies vadovė pataisas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Prezidentės veto pristačiusi jos patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad Referendumo įstatyme nustačius lengvesnį vieno iš Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnių pakeitimo tvarką „būtų sukuriamas precedentas ateityje selektyviai keisti kurio nors kito fundamentalias, nekvestionuojamas vertybes įtvirtinančio Konstitucijos straipsnio nuostatas“.

Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.