Seimas ieško būdų, kaip pažaboti priešišką propagandą

„Man atrodo, kad mes patys tarpusavyje diskutuodami Seime, Seimo posėdžiuose ir po jų darome tai, kuo suinteresuota priešiška propaganda. Labai dažnai ne kritikuojame vienas kitą, o pereiname nuo kritikos į tam tikrus išsireiškimus, kurie vertintini jau kaip įžeidimai“, – per bendrą Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdį Seime sakė politikas.

„Taip mes diskredituojame visuomenės akyse patys save“, – pridūrė jis.

Per komitetų posėdį aptartos priešiškos propagandos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir būdai su ja kovoti.

Man atrodo, kad mes patys tarpusavyje diskutuodami Seime, Seimo posėdžiuose ir po jų darome tai, kuo suinteresuota priešiška propaganda.

„Tai yra viena iš grėsmių, kuria labiausiai suinteresuoti tie, kurie veikia iš užsienio. (...) Valdžios diskreditavimas visuomenės akyse yra vienas iš pagrindinių bet kokios propagandos tikslų“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Pasak jo, politikai santykius galėtų išsiaiškinti ir tarpusavyje, nenaudoti viešosios erdvės žeminti vienas kitą.

„Sakau tai visiems mums – ir pozicijai, ir opozicijai. Mes turime rasti leksiką, tam tikrus būdus, kaip aiškinti politinius skirtumus“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Informaciniu saugumu Lietuvoje ypač susirūpinta po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo teikti paramą separatistams rytų Ukrainoje.

Seime pranešimą skaitę Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai nurodė, kad dažniausiai Rusijos propagandos objektu tampa Lietuvos istorija, kariuomenė, vidaus ir užsienio politika, narystė NATO, Europos Sąjungoje, santykiai su Lenkija.

Jie teigė, kad Rusijos propaganda siekia paveikti Lietuvos žmones per kultūrą ir meną, būtent todėl į šalį uždrausta atvykti tokiems dainininkams, kaip Olegas Gazmanovas ar grupė „Liubė“.

R.Karbauskis sakė, kad Lietuvoje būtina mažinti socialinę atskirtį ir daugiau investuoti į regioninę politiką, norint, kad sumažėtų propagandos pažeidžiamų žmonių skaičius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad strateginei komunikacijai dėmesį skirti turi ne tik Krašto apsaugos ministerija, bet kiekviena valstybės institucija.

Tuo metu parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ragino pripažinti, kad Lietuva šiandien labai stipriai pralaimi informacinį karą.

Savo ruožtu konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlė, jog institucijos griežčiau kontroliuotų į Lietuvą patenkančios rusiško kino produkcijos turinį, ir tvirtino, kad meno bei politikos atskyrimo principas šiame regione neveikia.

Tačiau kitas Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Juozapaitis siūlė propagandą bandyti pažaboti didesnėmis valstybės investicijomis į savo meno produkciją.

„Turėtume pradėti rimtai diskutuoti apie rimtus asignavimus kultūrai ir suteikti galimybes mūsų krašto kūrėjams sukurti tokius meno kūrinius, kurie kontrargumentuotų. (...) Čia turėtų sėdėti finansų ministras, kuris turėtų suprasti šios problemos esmę ir dydį“, – sakė parlamentaras.

„Visų mūsų pareiga yra dėti visas pastangas, kad finansavimas kultūrai, ne pastatams išlaikyti, ne valstybės tarnautojams išlaikyti, bet būtent to ideologinio meno atsiradimui, augtų“, – pridūrė jis.