Seimas pradeda M. Basčio apkaltą

  • Teksto dydis:

Seimas antradienį pradėjo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos procesą dėl jo ryšių su Rusijos naudai veikiančiais asmenimis.

Už nutarimą, kuriuo pradedamas M.Basčio apkaltos procesas ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M.Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo vienas ir susilaikė septyni parlamentarai.

Anksčiau antradienį Seimas patvirtino specialiosios komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad yra pagrindas pradėti M.Basčio apkaltą, nes jis šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Apkaltos komisija savo išvadoje pažymi, kad M.Bastys priesaiką sulaužė, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P.Vojeikos darbą KGB“, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais.

Mes išgirdom kai kurias abejones dėl praeities veiksmų, kuriuos yra atlikęs mūsų kolega Mindaugas Bastys, bet šiandien sakyti, kad jis tai padarė sąmoningai, yra nesąžininga.

„Mes matėme sistemingą veikimą, kuris nukreiptas į „Rosatom“ ir Rusijos interesų atstovavimą. Taip, labai sistemingai, planuojant susitikimus, pradedant susitikimais Maskvoje, po to – neviešintais susitikimais Lietuvoje, tiek „Rosatom“ atstovų su Seimo nariu M.Basčiu, tiek „Rosatom“ su Vydu Gedvilu ir Seimo nariu M.Basčiu, ten buvo nuosekliai proteguojami Rusijos ir „Rosatom“ interesai“, – sakė komisijos išvadas pristačiusi jos pirmininkė Agnė Širinskienė.

Frakcijos kolegą gynė socialdemokratas Juozas Olekas, tvirtindamas, kad netikslus klausimyno dėl leidimo dirbti su slapta informacija užpildymas negali būti traktuojamas kaip priesaikos sulaužymas.

„Mes išgirdom kai kurias abejones dėl praeities veiksmų, kuriuos yra atlikęs mūsų kolega Mindaugas Bastys, bet šiandien sakyti, kad jis tai padarė sąmoningai, yra nesąžininga. Mes vertiname įvykius, kuriuos nuo šios dienos skiria mažiausiai penkeri metai, ir žmogus galbūt gali ne viską tiksliai prisiminti. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad anketoje neužpildymas vienos grafos, kai po to tu viską atsakai į klausimus ir pasakai tiesą, yra vertinama kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“, – kalbėjo J.Olekas.

„Ko gero, ilgoje anketoje galėjome mes ne vienas suklysti pildydamas tas anketas, ir šiandien pasakyti, kad tai šiurkštus Konstitucijos sulaužymas, man atrodo neteisinga“, – epizodą, kuomet M.Bastys pildydamas VSD klausimyną nenurodė ryšių su buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika, komentavo J.Olekas.

M.Bastys kaltinimus neigia ir apkaltos procesą sako esant politiniu susidorojimu. Priesaikos Seimo narys pabrėžia nesulaužęs.

Kalbėdamas Seime parlamentaras tvirtino, kad jo bendravimas su buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika buvęs epizodinis ir negali būti traktuojamas kaip priesaikos sulaužymas. Jis aiškino pildydamas klausimyną pamiršęs pažintį su P.Vojeika, nes ši pažintis buvusi epizodinė, o vėliau visas aplinkybes nurodęs apklausose VSD pareigūnams.

Taip pat parlamentaras sakė nemanantis, kad susitikimų su „Rosatom“ atstovais organizavimas Vilniuje buvęs prieš Lietuvos valstybę nukreipta veikla.

„Nemanau, kad Seimo pirmininko „Rosatom“ delegacijos priėmimas laikytina Konstitucijos sulaužymu ar veiksmais priešiškais Lietuvos nepriklausomybei. Atmetus politinę fantaziją, nemanau, kad padariau veiksmus, kurie kenktų Lietuvai, darytų žalą mano rinkėjams, o apkaltos komisijos išvadą laikau nepagrįsta ir tendencinga“, – sakė M.Bastys.

Seimo patvirtintoje išvadoje nurodoma, kad M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario, bet ir Seimo kaip Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą, valstybės valdžią, ir dėl to yra pagrįstų abejonių dėl M.Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.


Šiame straipsnyje: Mindaugas Bastysapkalta

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių