Seime – bandymas skubos tvarka priimti įstatymą dėl pranešėjų apsaugos

Parlamento komitetuose apsvarstytą projektą turintis pristatyti liberalas Vitalijus Gailius BNS patvirtino, kad siūlys Seimo nariams įstatymą priimti skubos tvarka.

„Aš prašysiu (taikyti skubą)“, – BNS sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys V. Gailius.

„Yra poreikis parengti labai daug lydinčių teisės aktų ir įstatymų ir per metus iki įsigaliojimo tą padaryti. Tai yra didelis iššūkis, todėl negalime tempti su šio įstatymo priėmimu“, – pridūrė jis.

Pranešėjų apsaugos įstatymą bandoma priimti daugelį metų. Jis numato, kad apie galimą korupciją ar kitokius pažeidimus įstaigose pranešusiems žmonėms būtų garantuojama apsauga.

Seime svarstomo įstatymo projekto likimu domisi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, vertindami Lietuvos galimybes tapti šio 35 šalis vienijančio klubo nare.

Jeigu parlamentarai nepritartų įstatymo priėmimui skubos tvarka, jis turės būti patvirtintas dar vieno balsavimo metu, procedūros užsitęs ilgesnį laiką.

Svarstomas projektas be kitų dalykų numato, kad nuo pranešimo momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas.

Draudimas daryti neigiamą poveikį pranešėjui galiotų dvejus metus po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą. Taip pat įstatyme nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.

Seimui rugsėjį Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą pateikusi konservatorė Agnė Bilotaitė tikisi, kad teisės aktas bus priimtas skubos tvarka.

Pasak politikės, į ją neseniai kreipėsi apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje pranešusi ir šiuo metu auditore Teisingumo ministerijoje dirbanti Rasa Kazėnienė. Anot A. Bilotaitės, pareigūnė teigia patirianti spaudimą ir rengiasi bylinėtis su įtartinose schemose dalyvavusiais Kauno tardymo izoliatoriaus tiekėjais, nes šie svarsto paduoti ją į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo.

„Rasa Kazėnienė yra pats geriausias pavyzdys, kaip pranešėjų apsaugos sistema Lietuvoje šiandien neveikia ir kaip tokie žmonės yra paliekami likimo valiai“, – BNS sakė konservatorė.

R. Kazėnienė laiške parlamentarei rašo niekada negalvojusi ir netikėjusi, kad „pilietiškumas yra toks sudėtingas ir pavojingas“.

„Šiuo atveju nuolat jaučiu ugnį nukreiptą į mano asmenį bei mano šeimą. Lygiai po metų įnirtingos kovos už skaidresnę Lietuvos ateitį, iš asmeninių išgyvenimų ir patirties galiu pasakyti, kaip gyvybiškai svarbus yra Pranešėjų apsaugos įstatymas tiek man, tiek būsimiems pranešėjams“, – rašė pareigūnė

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas BNS sakė, kad jo frakcija turėtų palaikyti įstatymo priėmimą, bet teigė neturintis informacijos, ar valdantieji balsuos už teisės akto priėmimą skubos tvarka.

„Tai yra visiškai naujas reguliavimas ir jis pasiųs žinutę žmonėms, kad jie įsitrauktų į kovą su korupciją“, – teigė politikas.

Užtikrinti asmenims galimybę apie korupciją pranešti nerizikuojant, kad jų duomenys bus atskleisti ar jie bus persekiojami, Vyriausybę ne kartą ragino su skaidrumą skatinanti nevyriausybinė organizacija „Transparency International“.