V. Šapoka: kviečiu kartu statyti mokesčių sistemos namą

„Mokesčių pertvarka yra kaip namo statyba (...) Prašydamas palaikymo ir prisiimdamas atsakomybę kviečiu šitą namą statyti kartu ir nebandyti jo sugriauti“, pristatydamas Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką parlamentarams sakė V. Šapoka.

„Turime ieškoti ir sutarti dėl bendro intereso, patraukus vieną sieną, ar stogą, namas sugrius“, - pridūrė jis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 52, prieš - 28, susilaikė 15 Seimo narių.

Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu - Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Konservatorius Mindaugas Majauskas priekaištavo, kad Vyriausybė planuoja nedidelėmis sumomis padidinti beveik visų visuomenės grupių pajamas, vietoj to, kad bandytų spręsti aktualiausias vienos ar kelių sričių problemas.

„Mokestine pertvarka didžiausias dėmesys skiriamas dirbantiesiems, siekiant jiems sumažinti mokestinę naštą, kuri lyginant su mūsų kaimynėmis, yra smarkiai per didelė“, - teigė V. Šapoka.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad siūlomais pakeitimais Vyriausybė silpnina „Sodrą”.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad  pakeitimai yra žingsnis teigiama kryptimi, o toliau dėl jų bus galima diskutuoti Seimo komitetuose.

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka.

Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.

Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Valstybė kaupiantiems antros pakopos fonduose ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Atlyginimo riba, iki kurios taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), turėtų augti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), numatytas trejų metų NPD didinimo planas. NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai). Antrais reformos metais NPD didėtų iki 370 euro, o 2021–aisiais – iki 470 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Nepagrindinio būsto apmokestinimo klausimas

Seimas svarstys Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Už tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 56, prieš - 12, susilaikė 27 Seimo narių.

Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Finansų ministras Vilnius Šapoka teigė, kad siekiama išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, taip pat užkirsti kelią NT burbulo formavimuisi.

Konservatorius Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad nauja NT apmokestinio tvarka skatins gyventojus ieškoti landų jo išvengti, būstą, pavyzdžiui, perrašant žmonai arba vaikams.

Tuo metu liberalė Aušrinė Armontaitė klausė, ar taip nėra ruošiama dirva visuotiniam, įskaitant ir pagrindinį būstą, apmokestinimui.

Anot V. Šapokos, daugelyje šalių, kur taikomas visuotinis NT apmokestinimas, yra numatyta eilė lengvatų socialiai pažeidžiamiems asmenims ir jų grupėms, todėl to daryti Lietuvoje neketinama.

Be to, anot ministro, visuotinis NT apmokestinimas neatneštų reikšmingų pajamų, kurios galėtų pastebimai padidinti perskirstymą per biudžetą, nes NT vertė Lietuvoje yra ganėtinai maža.

Spaudimas dėl visuotinio NT mokesčio

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė patyręs spaudimą įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Dabartinis Vyriausybės pasiūlymas, jo žodžiais, yra kompromisas.

S. Skvernelio teigimu, spaudimas buvo iš tarptautinių organizacijų ir Lietuvos banko.

„Mes tikrai sulaukėme pakankamai didelio spaudimo, ar tai būtų Tarptautinis valiutos fondas, ar EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS), ar tas pats Lietuvos bankas, kad įvestume visuotinį turto mokestį“, – žurnalistams po susitikimo su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime sakė premjeras.

Anot jo, Vyriausybės siūlymas yra kompromisas tarp dabartinės NT apmokestinimo sistemos ir visuotinio mokesčio.

Lietuvas bankas siūlė NT mokesčio bazę išplėsti labiau ir taikyti jį visam būstui, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes. Mokestis, anot centrinio banko, turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomas mažesnis mokestis.

LB skaičiuoja, kad toks modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio NT mokesčių padidinti dešimteriopai.

Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti ne tik NT mokestį, bet ir automobilių mokestį. Savo ruožtu EBPO Lietuvai siūlė didinti gyventojų NT mokestį.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus.

Pagrindinis būstas ir sodybos būtų apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.

Kovos su šešėliu priemonės

Seimas svarstys Vyriausybės siūlomas kovos su šešėliu priemones. Parlamentarai po antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms įstatymų pataisoms, kurios teikiamos kartu su Vyriausybės mokesčių reformos pasiūlymais.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma didinti baudas už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu.

2019 metais verslui ir gyventojams ketinama siūlyti vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius.

Anot konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, „mokesčių amnestijos“ praktika anksčiau yra sulaukusi labai kritiško Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų vertinimo.

„Tikrai negalėčiau pavadinti to amnestija, nes mokesčius sumokėti reikės. Kalbame tik apie atleidimą nuo baudų ir delspinigių“, - teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Jis taip pat pabrėžė, kad tai būtų vienkartinė akcija, tuo metu TVF kritikuoja pasikartojančius veiksmus, kai yra leidžiama nurašyti ir dalį nesumokėtų mokesčių.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisos leistų paramos gavėjo statusą gauti tik tiems asmenims, kurie atitiktų minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, o Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato, jog neatitikus tokių kriterijų, nebus galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Gyventojams, kurie legaliai pirks remonto, statybos ar kitas namų ūkyje suteiktas paslaugas – pavyzdžiui, auklių arba namų tvarkytojų, ketinama suteikti galimybę susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Tuo pačiu visos veiklos, kurioms kuriamos naujos GPM paskatos, nebegalės  būti vykdomos su verslo liudijimu.

Pagrindiniu teikiamų įstatymų pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.