- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo darbo grupė dėl dvigubos pilietybės įteisinimo svarsto dvi formuluotes, abi jos leistų išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.
„Viena formuluotė skamba taip: gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Arvydas Nekrošius.
„Dar kitas siūlymas, 12 straipsnio 2 dalį pakeisti taip: išskyrus konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“, – alternatyvų variantą pristatė „valstietis“ A. Nekrošius.
Dėl formuluotės referendumui darbo grupė planuoja apsispręsti kitą savaitę, o tada imtis kitų organizacinių darbų.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke sakė, kad priimtinos visos formuluotės, kurios „vienija, o ne skaldo tautą“.
„Ir jei mes neišskirsime brolių, seserų Australijoje, apsibrėždami Europos Sąjungos ar NATO šalimis, tai jau geras žingsnis“, – sakė bendruomenės vadovė.
Reikia 1,3 mln. balsų „už“, kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis.
Kita svarbi nuostata, pasak D. Henke, yra galimybė išsaugoti gimimu įgytą pilietybę.
„Pasaulio lietuvių bendruomenė akcentuoja jau dešimt metų, kad gimimu įgytą pilietybę privaloma išsaugoti ir išlaikyti. Nekalbame apie dvigubas, trigubas pilietybes, tai visai kita sąvoka – gimimu įgyta pilietybė“, – kalbėjo PLB vadovė.
Ji kartu svarstė, jog referendumą skelbiant su prezidento rinkimais 2019 metais liks mažai laiko jam pasiruošti, tad įvardijo ir kitą galima datą – 2020 metų Seimo rinkimus.
„Reikia 1,3 mln. balsų „už“, kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis. (...) Aš manau, kad iki 2019 metų yra labai trumpas laikas. PLB neatmeta ir to atvejo, kad referendumas galėtų vykti per Seimo rinkimus 2020-aisiais, laimėtume daugiau laiko pasiruošti“, – sakė D. Henke.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad įmanoma surengti referendumą ir 2019 metais, bet reikia visuomenės informavimo kampanijos, „kad informacija apie referendumą pasiektų kiekvieną Lietuvos pilietį“.
„Viskas priklauso nuo sprendimo greičio, man bent patinka tai, kad valdantieji sureagavo į PLB raginimą kuo greičiau spręsti, šiandien aš jau supratau, kad skuba buvo priimta visų partijų. Aš manau, tai įmanoma padaryti, visiems susitelkus per metus, tačiau turime tai daryti nedelsiant“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo išeiviai. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais, tuo metu pasaulio lietuviai siūlo svarstyti ir vėlesnę datą, per 2020 metų Seimo rinkimus.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti60
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti11
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...