Nepakeitė: vaiko iki šešerių metų be priežiūros palikti negalima

„Kol kas, mano galva, yra kompromisinis variantas, ieškant geriausių vaiko apsaugos ir pagalbos šeimai sprendimų, kad galėtų įgyvendinti darbą“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Jis pažymėjo, kad įstatymo projektu nebūtų keičiama smurto prieš vaiką sąvoka: „Smurto sąvokos yra nekeičiamos, ir fizinis, ir psichologinis smurtas, į tai įeina ir fizinės bausmės, yra draudžiamas“.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį sujungė du alternatyvius Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų pataisų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio parengtus reaguojant į rezonansą sukėlusį vaikų paėmimo iš šeimos atvejį Kaune.

Saugumo sąvoka lieka

Komiteto nariai trečiadienį nusprendė, kad projekte turi likti vaiko saugumo sąvoka, apibrėžiant atvejus, kai vaikas paimamas iš šeimos.

Už tai balsavo penki komiteto nariai. Keturi palaikė alternatyvią poziciją, kuri atskirai įvardino vaiko psichinį ir fizinį saugumą pagal Civilinio kodekso nuostatas.

Už tai, kad saugumas kaip būtina sąlyga liktų projekte, pasisakė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad ši nuostata yra neapibrėžta ir per plati.

„Dėl saugumo sąvokos nebuvo bendro sutarimo, komiteto nariai turėjo balsuoti. Buvo pasiūlyta saugumą šiek tiek siaurinti, įvedant fizinio ir psichinio saugumą sampratą, kuri egzistuoja Civiliniame kodekse, tačiau apsispręsta palikti, kaip dabar yra projekte“, – vėliau šį sprendimą žurnalistams komentavo L. Kukuraitis.

Konservatorius R. J. Dagys teigė, jog sujungus pataisas „žengtas žingsnis į priekį, bet nepakankamas“.

Tokia nuostata be priežiūros būtų leidusi vienus palikti net kūdikius, jei jie, pvz., lovytėje.

„Buvo nepritarta saugumo sąvokos taikymui vaiko paėmimo atvejais, patys suprantat, jei nuostata nėra apibrėžta jokiuose įstatymuose, subjektyviai traktuojant, lemiamu momentu, neturint galimybių tėvams oponuoti, gali būti išplėstinai traktuota ši priemonė“, – žurnalistams po posėdžio sakė R. J. Dagys.

„Žengtas žingsnis į priekį, bet nepakankamas, daug rasta suartėjimų, procesas juda į priekį, palyginti su ankstesniu projektu, bet jei išbalansuosime pagrindines sąvokas, jis nenuramins žmonių, dėl ko tas nerimas ir kilo“, – kalbėjo R. J. Dagys.

A. Širinskienė žada pataisas

R. Karbauskio pataisomis siūlyta, kad vaiko paėmimas iš šeimos galimas tik tada, kai kyla „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“ – tarp paėmimo pagrindų nebūtų likę pavojaus vaiko saugumui.

Tokią nuostatą kritikuoja dalis politikų argumentuodami, jog palikus tik „realų ir tiesioginį pavojų“ sveikatai ar gyvybei vaikas turės būti paliktas net nesaugioje jam aplinkoje.

Darbiniame variante yra įrašyta, kad „apsaugos vaikui poreikis nustatomas, jei vaiko teisių apsaugos tarnyba , atlikdama vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis per klausymus komentuodamas šią nuostatą teigė, jog svarbiausia sutarti, kas būtų traktuojama kaip tiesioginis pavojus vaikui, ir tai konkrečiai įrašyti įstatyme.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, jog sieks į įstatymą grąžinti R. Karbauskio pasiūlyto projekto nuostatas dėl saugumo sąvokos.

„Yra džiugu, kad komitetui pavyko pasiekti visą eilę kompromisų, ypač dėl tiesioginio ir realaus pavojaus gyvybei ir sveikatai įvardinimo, deja, bet nepavyko pasiekti kompromiso dėl saugumo apibrėžimo. Aš net neabejoju, kad mūsų frakcija teiks pataisas ir dar kartą grįšime prie diskusijos apie saugumą“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Vaiko teisių kontrolierė skeptiška

Projekte apibrėžiant skubų vaiko paėmimą įrašyta, kad tai vyktų nustačius „būtinąjį reikalingumą dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai, ir gyvybei“.

Anot vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, iki šiol įstatyme buvo taikoma sąvoka „realus pavojus“, o įvedus dar ir tiesioginį, vaikas turės būti paliekama namuose, nors aplinka gali būti ir grėsminga.

„Sąvoka realus pavojus, kuri ligi šiol  buvo taikoma, mes visi labai aiškiai suvokiam, kas tai, t. y. esant pavojui turi būti priimami vieni ar kiti sprendimai. Kada atsiranda ir realus, ir tiesioginis pavojus, turi būti abu elementai. Palyginkime tokias dvi situacijas, viena būtų, kada vaikas tiesiogiai patiria vieno iš tėvų smurtą, tai bus tiesioginis pavojus. Jei tai bus smurtas tarp abiejų tėvų, tai nebus tiesioginis pavojus, nors vaikui labai psichologiškai grėsminga situacija“, – žurnalistams sakė E. Žiobienė.

Ji svarstė, kad įstatymo iš viso nereikėtų keist, nes visos problemos kilo ne dėl jo nuostatų, o dėl taikymo.

„Pagrindinis dalykas, dėl ko kilo visos problemos, kad įstatymas įsigaliojo labai greitai, matosi, kad kokybiško pasirengimo nebuvo. Visos problemos kurios iškilo, nesakyčiau, kad tai įstatymo problemos, tai taikymo problemos“, – sakė kontrolierė.

„Tos rezonansinės situacijos, kurios iškilo, galbūt buvo galima įdėti daugiau darbo ir turėti kitą rezultatą, bet net šiandien aprašius įstatyme kitaip, vargu aš išsprendžia problemas kasdienio kokybinio darbo. Vargu, ar kas pasikeis praktikoje“, – kalbėjo E. Žiobienė.

Giminaičiams – išmoka

Socialinė apsaugos ministerija siekdama, kad vaikų paėmimo atveju jie būtų perduodami globoti giminaičiams, o ne įstaigai, siūlo įteisinti vienkartinę išmoką.

„Tam, kad sustiprintumėm naujai įvedama laikinosios priežiūros institutą, kad giminaičiai, artimieji, kaimynai, su kuriais tėvai ir tarnybos sutartų, kad ten kurį laiką pagyventų vaikai, ir išlaidos netaptų problema“, – sakė L. Kukuraitis.

Pagal projektą, jei vaikai būtų perduoti laikinajai priežiūrai ir ten gyventų ilgiau nei tris dienas, būtų skirta vienkartinė 4 bazinių socialinių dydžių išmoka, siekianti 152 eurus. Ji būtų vienkartinė, nes laikinoji priežiūra negalėtų tęstis ilgiau kaip 30 dienų.

Seimo komitetas trečiadienį taip pat nusprendė palikti įstatyme dabartinę nuostatą, jog tėvai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

R. Karbauskis siūlė nustatyti, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas be objektyvios būtinybės neliktų vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.

Kritikai teigia, kad tokia nuostata be priežiūros būtų leidusi vienus palikti net kūdikius, jei jie, pvz., lovytėje.

R. Karbauskio pataisomis taip pat už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė, o vaiko teisių apsaugos darbuotojams, šeimoms pagalbą teikiančių mobiliųjų komandų nariams įvedamas nepriekaištingo reputacijos reikalavimas.

Bauda už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą užtrauktų baudą nuo 30 iki 140 eurų.