Seimo vadovas: didelių pokyčių santykiuose su Rusija tikėtis neverta

„Prekybos santykiai pas mus yra, vyksta, diplomatiniai santykiai yra, nuo vertybių pasitraukti mes neturime nei galimybės, nei noro, o toliau viskas, kaip prezidentė ir sakė, nepasikeitus Rusijos pozicijai arba vadovybei, santykiuose pokyčių tikėtis irgi per daug negalime“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Premjeras Saulius Skvernelis sekmadienį paskelbtame interviu teigė, kad Lietuva šiemet turi užmegzti kontaktus su Rusijos valdžios atstovais, o ligšiolinę izoliacijos politiką pavadino nenaudinga ir unikalia Europos Sąjungoje.

Premjero teigimu, į ryšių atnaujinimą reikia žiūrėti pragmatiškai, bet tuo pačiu negalima atsisakyti strateginių pozicijų dėl Ukrainos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gruodžio pabaigoje teigė, kad keičiantis geopolitinei situacijai, Lietuva taip pat turi būti pasirengusi keisti poziciją Rusijos atžvilgiu neatsisakant vertybių. Pasak šalies vadovės, su kaimynais „geriau bendrauti, prekiauti, negu kariauti.“. Tačiau ji pabrėžė, kad pokyčiai galimi tik Maskvai atsisakius okupuotų teritorijų Ukrainoje, agresyvios politikos Rytų Europoje bei kišimosi į demokratinius rinkimus.

V. Pranckiečio nuomone, abiejų politikų išsakyti vertinimai yra teisingi ir vienas kitam neprieštarauja.

„Manau, kad tai yra galimybė, premjeras mini viceministrų lygį, tai, matyt, koks nors Vyriausybėje pokytis toje srityje galėtų būti. (...) Ekonominiai tikslai yra, bet kokiu keliu jie atsiranda su valstybėmis, čia jau yra mūsų apsisprendimo reikalas“, – svarstė Seimo pirmininkas.

Lietuva nuo Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu. Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu – pernai gegužę Rusijoje viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Vladimirą Putiną Versalyje priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanueli Macronas (Emanuelis Makronas).

Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grindžia pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui.