Šiemet rinkėjų lauks nemažai rebusų

Prieš savivaldos rinkimus vis madingesni tampa visuomeniniai rinkimų komitetai. Nors po jų vėliavomis yra ir iš partijų pabėgusių politikų. Bandoma pasislėpti? "Iš dalies taip ir yra – partijoje "pasišiukšlinai", perbėgai į kokį komitetą ir vėl dalyvauji rinkimuose", – "Vilniaus dienai" sakė politologas Lauras Bielinis.

Komitetų daugėja

Visuomeniniai rinkimų komitetai buvo sumanyti siekiant padėti nepartiniams veikėjams aktyviau įsitraukti į vietos valdžią. Pirmas visuomeninių rinkimų komitetų startas buvo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tąkart dalyvauti rinkimuose buvo įregistruoti 58 visuomeniniai rinkimų komitetai. Iš jų iškeltų 1 332 kandidatų buvo išrinkta 120 (iš partijų per 13,4 tūkst. kandidatų –1 326).

Komitetai į merus kėlė 33 kandidatus, rinkimus laimėjo keturi – Alytuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Komitetai gavo 121,1 tūkst. balsų, jų iškelti kandidatai į merus – beveik 257 tūkst. balsų. Už visuomeninius komitetus ir jų kandidatus 2015-aisiais balsavo kas dešimtas Lietuvos rinkėjas.

Šių metų kovą vyksiantiems savivaldos rinkimams 48-iose savivaldybėse įregistruoti 97 visuomeniniai rinkimų komitetai, kuriuose yra 6 658 nariai. Vien Vilniaus miesto savivaldos rinkimuose dalyvauti įregistruoti 8 visuomeniniai rinkimų komitetai.

Sąlygos nelygios

Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams vis dažniau keliamas klausimas, ar partijoms ir visuomeniniams rinkimų komitetams taikomi vienodi standartai? Ar vienodomis sąlygomis jų nariai dalyvauja rinkimuose?

Politologo, socialinių mokslų daktaro, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio manymu, formaliai sąlygos nėra vienodos. Visuomeniniams rinkimų komitetams jos yra lengvesnės – finansavimo, vidinės organizacijos ir kitomis prasmėmis.

"Organizuoti visuomeninį rinkimų komitetą ir finansuoti jį yra daug lengviau nei politinę partiją. Tad manyčiau, kad sąlygos nėra lygios. Bet jeigu politikai neprieštarauja, net priešingai –  dauguma politikų rinkimuose į savivaldą pasinaudoja ta galimybe ir kuria savo visuomeninius rinkimų komitetus, vadinasi, jiems tai yra naudinga", – teigė politologas.

Sprendimas neleisti juridiniams asmenims finansiškai remti partijų ir rinkimų kampanijų buvo priimtas siekiant išvengti didelės verslo įtakos politiniams procesams. Tačiau yra manančių, jog atsiradusi nauja dalyvavimo rinkimuose forma – visuomeniniai rinkimų komitetai – leidžia apeiti sugriežtintus reikalavimus, finansavimo standartus ir kontrolę.

Formaliai finansines ataskaitas visuomeniniai rinkimų komitetai teikia tokia pačia tvarka ir terminais kaip ir politinės partijos. Tačiau, kaip buvo konstatuota pernai vykusioje VRK, nepolitinės rinkimų stebėjimo organizacijos "Baltosios pirštinės" ir "Transparency International" Lietuvos skyriaus diskusijoje "Savivaldos rinkimai 2019: kaip užtikrinti skaidrumą?", tebeegzistuoja landa komitetus paremti per juos inicijavusias visuomenines organizacijas.

Ir dalies taip ir yra – partijoje "pasišiukšlinai", perbėgai į kokį komitetą ir vėl dalyvauji rinkimuose.

VRK ir "Baltosios pirštinės" suskaičiavo, kad 2015-aisiais savivaldybių tarybų rinkimuose iš 58 dalyvavusių komitetų 19 turėjo pavadinimus, kuriuos turi nuolat veikiančios organizacijos. O šių finansinio rėmimo taisyklės yra kur kas liberalesnės nei partijų, jas gali remti verslas, o kai kurias būtent verslo žmonės ir yra įsteigę. Tad egzistuoja galimybė visuomeninius rinkimų komitetus paremti per juos inicijavusias visuomenines organizacijas. Kitaip sakant, nepartinių komitetai gali net tapti landomis neskaidriam politinės veiklos finansavimui.

Kita vertus, visuomeninių rinkimų komitetų nariai, laimėję mandatus, negauna valstybės dotacijų, jie negali gauti ir banko paskolos. Čia jau nukenčia nepartinių – visuomeninių rinkimų komitetų – veiklos finansavimas.

Pavadinimai – beveidžiai

Sostinėje visuomeninių rinkimų komitetų pavadinimai nieko nesakantys: "Bendruomeniškas Vilnius", "Gedimino miestas", "Judėk, Vilniau", "Junkis", "Piliečių jėga ir teisingumas", "Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės", "Vilniečių "Lokys", "Vilnius gali" – visuomeniniai rinkimų komitetai, įregistruoti Vilniaus savivaldos rinkimuose.

"Dažnai nežinome, kas po tais komitetų pavadinimais "slepiasi", dauguma jų – abstraktūs, nieko konkretaus nepasako, – konstatavo L.Bielinis. - Tačiau manau, kad, norėdami laimėti rinkėjų palankumą, šitie komitetai vis dėlto turės atskleisti ir parodyti savo veidus."

Realybėje visuomeniniams rinkimų komitetams bene dažniausiai "atstovauja" ne jų politika, ideologija ar tikslai, o veidai – žmonės, tiems komitetams priklausantys. Tad visuomeniniai rinkimų komitetai, anot politologo, turi galimybę tam tikra prasme "žaisti nelabai sąžiningą žaidimą" – į komitetą "prisitraukti" tam tikrus žmones, kurie yra žinomi visuomenėje. Kai kurie jų net nieko bendra su tuo komitetu neturi.

"Manau, kad taip bus ir per šiuos savivaldos rinkimus, – sakė L.Bielinis. – Žmogiškai žiūrint – taip, tai nėra labai sąžininga. Bet jeigu nėra tą draudžiančio įstatymo, nėra ir nusižengimo. Niekas nedraudžia taip "žaisti". Rinkėjams pritraukti reikalingas žinomas veidas, todėl toks veidas pasikviečiamas į visuomeninį rinkimų komitetą. Ir, manyčiau, iš dalies visuomeninių komitetų tie "veidai" po rinkimų pasitrauks – net ir laimėjus tam komitetui ne visi tie "veidai" bus aktyvūs ir juose išliks."

Išeitis "paklydusiems"

2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose "debiutavę" visuomeniniai rinkimų komitetai kai kur sudarė labai rimtą konkurenciją partijoms – ypač ten, kur viena ar kita partija buvo "nuskambėjusi" ne pačiame geriausiame kontekste. Kai kuriose savivaldybėse "iškilo" ryškūs nepartiniai lyderiai.

Tačiau pastebima ir dar viena tendencija: nors visuomeniniai rinkimų komitetai buvo sumanyti siekiant padėti nepartiniams politikams aktyviau įsitraukti į vietos valdžią, tačiau nemaža dalis jų narių – "perbėgėliai" iš partijų. Skirtumas tik tas, kad į partijų rinkimų sąrašus naujokui prasibrauti sunku, o rinkimų komitete ir naujokai gali lengvai patekti tarp pirmųjų numerių.

"Iš dalies taip ir yra – partijoje "pasišiukšlinai", perbėgai į kokį komitetą ir vėl dalyvauji rinkimuose. Nesakyčiau, kad visi komitetai sukurti būtent tokių žmonių. Bet tokių tikrai yra. Tiems, kurie neturi vietos partijoje dėl įvairių priežasčių, kartais iš tiesų net ir dėl savo asmeninių kvailysčių, tai viena iš išeičių – jie kuria visuomeninius komitetus ar įsitraukia į jų veiklą", – teigė L.Bielinis.

Nors visuomeniniai rinkimų komitetai sumanyti kaip nepartinių asmenų – visuomenininkų – junginys, jų sąrašuose galima rasti ir žinomų politikų pavardžių. Vėlgi – balsų žinoma pavardė pritraukia.

Yra ir dar viena problema: išrinkti visuomeninio rinkimų komiteto nariai įstatymiškai nėra atskaitingi jokiai institucijai, nes po rinkimų komiteto nebelieka – pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą komitetas baigia savo darbą pasibaigus rinkimų kampanijai. Už partijos  atstovo kaip "garantas" yra partija su savo programa, tad nesilaikančiojo jos krypties ar duotų įsipareigojimų partija atšaukti negali, bet gali bent jau bandyti sudrausminti. Už išrinktą visuomeninio rinkimų komiteto narį tokios garantijos rinkėjai negauna.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ata

ata portretas
Rinkimai turėtu vykti su lozungu --NORS UŽ PATI VELNIA , - TIK NE UŽ KONSERVATORIUS .
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių