- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui siūloma priimti naują Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą.
Jo projektą parengusi ir įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad naujas įstatymas leis užtikrinti tinkamą lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse, numatys kalbos vartojimo, norminimo bei apsaugos klausimus.
Šis įstatymo projektas reglamentuoja valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos tvarkybą, priežiūrą ir kontrolę.
Naujos redakcijos įstatymas nereglamentuotų tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.
Projektą inicijavusi Seimo narė D. Asanavičiūtė sako, kad prieš 26 metus priimtas įstatymas yra pasenęs teisės normų pateikimo ir taikymo požiūriu.
„Dar 1995 metais priimtas Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – niekaip neaptariamos informacinės technologijos. Nuo senojo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo Seime buvo sukurta ne viena darbo grupė Kalbos įstatymo projektui paruošti, paskutinis toks projektas buvo pateiktas 2013 metais, gautos institucijų pastabos, tačiau per aštuonerius metus net ir atnaujintas įstatymo projektas paseno, nebeatitinka kai kurių šiuolaikinių realijų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Dar 1995 metais priimtas Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – niekaip neaptariamos informacinės technologijos.
Jame pažymima, kad dabar galiojančiame įstatyme yra smulkmeniškai reguliuojamų dalykų, kurie dėl savo specifikos arba yra praradę aktualumą, arba juos reiktų pernelyg dažnai keisti ir tikslinti.
„Siūloma Konstitucinio kalbos įstatymo versija būtų skirta reguliuoti tik esminius lietuvių kalbos egzistencijos klausimus. Projekto tikslas yra atnaujinti Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą taip, kad jis atitiktų šiuolaikines gyvenimo realijas, nubrėžtų esmines kalbos politikos, tvarkybos ir norminimo kryptis. (...) Siūlomas naujas įstatymas būtų mažiau detalus, reguliuotų tik esminius valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir kitus svarbius klausimus, o šių klausimų detalesnis reguliavimas būtų perkeltas į poįstatyminius teisės aktus“, – sako įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė D. Asanavičiūtė.
Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų darbuotojai, prekes tiesiogiai parduodantys ar paslaugas tiesiogiai teikiantys kitų viešųjų juridinių asmenų darbuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą“.
Siūloma įteisinti, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų dokumentuose, valstybės informacinėse sistemose ir valstybės registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai.
Jei Seimas pritartų, įstatyme būtų įrašyta, kad „viešieji užrašai sudaromi taisyklinga lietuvių kalba“, o „turizmo informacijos reikmėms, taip pat tarptautiniuose renginiuose prie viešojo užrašo lietuvių kalba gali būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas). Užrašas lietuvių kalba turi būti ne mažesnis už užrašą užsienio kalba.“
Šiuo metu valstybinės kalbos apsaugą ir raidą – vartojimą, norminimą, taisyklingumą reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas. Jis yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą.
Kadangi planuojama priimti naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą, galiojantį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios.
Naują įstatymo projektą savo parašais parėmė Seimo nariai Irena Haase, Audrius Petrošius, Jurgita Sejonienė, Andrius Vyšniauskas, Silva Lengvinienė, Paulius Saudargas.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visagino meras apie balsavimą už E. Vaitkų: mūsų rinkėjai supranta mažiau, tai tokie ir rezultatai1
Visagino gyventojams prezidento rinkimuose išreiškus palaikymą prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam Eduardui Vaitkui, rajono meras Erlandas Galaguz neslepia nusivylimo tokia visaginiečių pozicija. Nors, kaip pažymi savivaldybės ...
-
G. Landsbergis įvertino pirmąjį rinkimų turą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis mano, kad pirmasis prezidento rinkimų turas įrodo, jog konservatorių kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė išlaikė ir subūrė savo rink...
-
Nepavykus referendumui D. Asanavičiūtė registravo Pilietybės įstatymo pataisas4
Sekmadienį antrą kartą rengtam ir nepavykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas. ...
-
Prezidento rinkimai: paskutinėje vietoje likęs G. Jeglinskas įvardijo didžiausią laimėjimą7
Mažiausiai palaikymo prezidento rinkimuose sulaukęs Giedrimas Jeglinskas tikina, kad didžiausias laimėjimas yra asmeninių vertybių išsaugojimas. ...
-
A. Mazuronis pripažįsta padaręs klaidų: nemanome, kad kas nors mūsų balsus suvalgė
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis tikina tikėjęsis geresnio rezultato šalies vadovo rinkimuose. Jis pripažino padaręs klaidų, tačiau konkrečiau jas įvardinti tikino galėsiantis jau po surinktų duomenų analizės. ...
-
D. Žalimas: deja, iš anksto galime pasveikinti būsimą rinkimų nugalėtoją (vaizdo įrašas)
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas teigia, kad jau dabar galima iš anksto pasveikinti būsimą prezidento rinkimų nugalėtoją – perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. ...
-
E. Vaitkus dėkoja rinkėjams už drąsą: jo advokatas užsimena apie grasinimus22
Šalies vadovo rinkimuose penktąją vietą užėmęs gydytojas Eduardas Vaitkus dėkoja rinkėjams už pasitikėjimą ir balsavimo metu parodytą drąsą. Jis neabejoja, kad pasiektu rezultatu viršijo, anot jo, supuvusios ir išdavikų vald...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas būtų (vaizdo įrašas)3
Ketvirtas prezidento rinkimuose likęs Remigijus Žemaitaitis sako, jog pasiektas rezultatas rodo, kad jo įkurta partija „Nemuno aušra“ turi rinkėjų visoje Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda įvertino rinkimų pasiekimus: nevarykime Dievo į medį (vaizdo įrašas)19
Nors vylėsi būti perrinktas dar pirmajame prezidento rinkimų ture, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, jog pasiektas rezultatas yra geras. Anot politiko, dabar svarbu pasiekti pergalę po dviejų savaičių vyksiančiame pakartotiniame balsavime,...
-
Trečias rinkimuose likęs I. Vėgėlė: atidaviau savo jėgas, tačiau stebuklas neįvyko (vaizdo įrašas)1
Į antrąjį turą nepatekęs Ignas Vėgėlė tikina, kad šio lūkesčio išsipildymas prilygtų stebuklui. Pasak jo, prastesnį nei tikėjosi pasirodymą rinkimų metu lėmė balsų pasiskirstymas tarp kitų kandidatų. ...