- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
-
„MG Baltic“ byloje – trukdžiai: posėdis atidėtas
Kaltinamajam Seimo nariui Gintarui Steponavičiui ketvirtadienį neatvykus į politinės korupcijos bylos posėdį Vilniaus apygardos teisme, pirmasis posėdis nutrūko.
Vos keliolika minučių trukęs posėdis bus tęsiamas penktadienį po pietų, kai G. Steponavičius jau bus grįžęs iš komandiruotės.
Penktadienį bus svarstomas ir nušalinimas visai teisėjų kolegijai - teisėjams Nijolei Žimkienei, Ugniui Trumpuliui ir Jurgitai Kolyčienei. Jį ketina pareikšti „MG Baltic“ atstovaujantis advokatas Linas Belevičius, kol kas nušalinimo pagrindų jis nekomentuoja.
G. Steponavičiaus advokatas ketvirtadienį teismui pateikė raštą, kad ginamasis išvykęs į komandiruotę Suomijoje Seimo valdybos sprendimu. Komandiruotė vyksta birželio 5-7 dieną, ji suplanuota anksčiau, dar balandį, nei teismo posėdis.
G. Steponavičius prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
„Kas trukdė anksčiau pateikti prašymą?“ – teismo posėdyje gavusi G. Steponavičiaus raštą gynėjo teiravosi teisėja N. Žimkienė.
Teisme paaiškėjo, kad G. Steponavičiui nėra skirta jokia kardomoji priemonė. Jis į Lietuvą turi grįžti šios dienos pabaigoje.
„Matom, kad iš tikrųjų yra labai daug bylos dalyvių, ir kai visi vienoje valtyje sėdim, na, tokios taisyklės, jei kažkuris paskirtu laiku į tą valtį neatsisėda, nukeliamas yra posėdis. Noriu palinkėti, kad rytoj atidėtas posėdis įvyktų ir visi bylos dalyviai jaustų pareigą atvykti į posėdį“, – žurnalistams sakė kaltinamasis Eligijus Masiulis. Jis tikino, kad su G. Steponavičiumi ryšių nepalaiko dvejus metus, nebendrauti juos įpareigojo pareigūnai.
Prokuroras Justas Laucius komentuodamas, kodėl G. Steponavičiui nebuvo paskirta kardomoji priemonė, sakė, kad buvo minimali tikimybė, kad šios kadencijos Seimo narys slapstysis nuo teismo.
Pagaliau ateina laikas, kada teisingumas bus vykdomas teismo salėje, o ne Seimo komitetų posėdžiuose ir viešoje erdvėje.
„Pateikti dokumentai byloja apie tai, kad priežastis gali būti pripažinta ir svarbi - Seimo nario pareigų vykdymas, kuris buvo suplanuotas iki pradedant nagrinėti šią bylą“, – sakė J. Laucius.
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį surengė pirmąjį posėdį koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos bei šių partijų politikų korupcijos byloje.
Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
„Pagaliau ateina laikas, kada teisingumas bus vykdomas teismo salėje, o ne Seimo komitetų posėdžiuose ir viešoje erdvėje“, – žurnalistams sakė į teismą atvykęs E. Masiulis. Jis teigė norįs tikėti, kad gyvena teisinėje valstybėje.
Į teismą taip pat buvo atvykę R. Kurlianskis, V. Gapšys, Š. Gustainis, valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, procese dalyvauja 10 advokatų.
„Teismas yra ta vieta, kur bus vykdomas teisingumas, aš manau, kad būtent čia teisinėmis priemonėms, laikantis įstatymų, bus įrodinėjamas kaltumas arba nekaltumas. Tai tikrai visą tą laikotarpį, kurį vertinai nuo kovo mėnesio, kada buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, iki šios dienos, tas laikotarpis, patikėkit, turbūt niekam nelengvas, bet aš manau, kad Seimo komitetas vykdydamas tyrimą, peržengė savo kompetencijos ribas ir pradėjo iš dalies vykdyti teisingumą, nors pagal Konstituciją tai priklauso teismui. Noriu palinkėti, kad kiekvienas dirbtume savo darbą“, - žurnalistams sakė E. Masiulis.
Jis mano, kad Seimo komisijos išvada yra paremta suklastotais dokumentais.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia.
Žiniasklaida pastarosiomis savaitėmis viešino teismui perduotą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Bylą iš viso sudaro 108 tomai, kaltinamasis aktas – 450 puslapių.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, daugiau kaip 50 iš jų – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Iš viso įvykdyta daugiau nei 200 apklausų, atlikta per 30 kratų.
Teisėsauga įtaria, kad R. Kurlianskis per papirkinėjamus politikus siekė „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant įstatymus dėl vartojimo kreditų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo, bandė paveikti Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius-Utena priėmimą.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs, kad iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės būtų išimtas klausimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui, būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Prokurorai teigia, kad R. Kurlianskis taip pat siekė paveikti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko skyrimą, sprendimus dėl buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo poste, Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.
„Aš ne aiškiaregis“, – žurnalistams sakė prokuroras J. Laucius, paklaustas, kiek laiko, jo manymu, gali trukti ši byla.
Valstybei bus nelengva atgauti žalą
Galimai šimtų milijonų eurų žalą valstybei padariusiems verslininkams gali pavykti išvengti turto konfiskavimo, remdamasis ekspertais rašo portalas 15min.lt. Pasak jo, net jei bendrovė „MG Baltic“ ar kitos verslo grupės pripažintų padariusios neteisėtą veiką, atitaisyti situaciją būtų sunku dėl dabartinių įstatymų ir senaties.
Pasak portalo, pagal galiojančią tvarką, jei asmenys neteisėtai įgijo turtą iki 2010 metų gruodžio 11 dienos, pagal jokį įstatymą jo nebūtų galima konfiskuoti.
Mokesčių konsultavimo bendrovės „Fidexperta“ vadovė Rūta Bilkštytė teigė, kad net jei būtų priimtas naujas įstatymas, tai padėties nepakeistų.
„Net jei valdantieji ir priims naują įstatymą, to meto sandoriams jis negalios“, – portalui sakė R. Bilkštytė.
BNS primena, kad Seimas antradienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadas dėl neteisėto poveikio politiniams procesams. Jose koncerno „MG Baltic“, Rusijos įmonės „Rosatom“ veiklos siekiant daryti neteisėtą įtaką įvertintos kaip keliančios grėsmę valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui.
NSGK taip pat tyrė verslininkų bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams, valstybės įmonių, institucijų vadovams, darbuotojams, tirti partijų finansavimo mechanizmai. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta5
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės13
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...