- Saulius Jakučionis, Donata Majauskienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų kai kuriuos korupcinius valstybinių institucijų vadovų, politikų ir teisėjų nusikaltimus tirtų specialieji prokurorai. Jais galėtų tapti tik Generalinės prokuratūros prokurorai.
„Yra pritarta ir pasitarime, ir posėdyje Prokuratūros įstatymo pakeitimams“, - žurnalistams Vyriausybėje pranešė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Specialieji prokurorai būtų labiau apsaugoti nei paprasti prokurorai, sako Generalinės prokuratūros vadovas Evaldas Pašilis. Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad ši iniciatyva realaus pokyčio neatneš.
Siūlomą naujovę dar turės patvirtinti Seimas. Vyriausybė taip pat siūlo padidinti prokurorų algas, griežtinti jų tarnybinę atsakomybę.
Pagal siūlymą, sprendimą dėl specialaus statuso prokurorui suteikimo priimtų Generalinės prokuratūros vadovas, įvertinęs prokuroro kvalifikaciją, darbo stažą, specializaciją ir patirtį.
Jeigu mes iš sistemos paimame žmogų, jį pavadiname kitaip, o visą tyrimą vėl perduodame esamai sistemai, tai čia tik pavadinimo keitimas, nieko daugiau.
Įstatymų projektus įregistravusi Vyriausybės kanceliarija teigė, kad generalinis prokuroras tokį sprendimą priimtų atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sukeltą atgarsį visuomenėje ar žiniasklaidoje, galimą poveikį tyrimui.
Prokuroras, kuriam būtų suteikiamas specialus statusas, turėtų tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau tokio pareigūno atžvilgiu aukštesnysis prokuroras būtų tik Generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas. Paprastai prokurorų atžvilgiu aukštesnieji prokurorai yra skyrių ar departamentų vadovai.
Aukštesnysis prokuroras turi teisę peržiūrėti ir motyvuotai panaikinti jam pavaldaus pareigūno priimtus procesinius sprendimus, tačiau negali nurodyti, kokį sprendimą priimti.
Vyriausybė taip pat siūlo, kad specialiesiems prokurorams galėtų būti skiriama priemoka prie atlyginimo.
Jie tirtų nusikaltimus, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijos vadovai, taip pat asmenys, turintys teisinę neliečiamybę.
Lietuvoje imunitetą turi Seimo nariai ir kandidatai jais tapti, ministrai, europarlamentarai, teisėjai. Absoliutus imunitetas suteikiamas prezidentui.
Prokurorams žada apsaugą
Ministras pirmininkas teigia, kad specialiojo prokuroro statusas padės užtikrinti jo nepriklausomumą ir apsaugą.
„Tikrai esminiai dalykai, atsižvelgiant į prokuratūroje vykusius pokyčius, į struktūrines reformas, kurios yra padarytos, reikalingas kitas žingsnis. Ypatingai svarbu tai, kas susiję su specialiojo prokuroro statuso atsiradimu - kalbant apie politinės korupcijos rezonansines bylas, mes privalome užtikrinti visišką prokurorų nepriklausomumą ir apsaugą“, - sakė S.Skvernelis.
Jam antrino generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Jis tvirtino, kad specialieji prokurorai būtų apsaugoti nuo tarnybinių patikrinimų ir negalėtų būti skatinami niekaip kitaip, kaip tik specialiu priedu prie atlyginimo.
„Toks prokuroras būtų tiesiog daugiau apsaugomas, nes pripažinkime, kad ne kiekvienam žmogui, ne kiekvienam prokurorui yra malonu tirti rezonansines, korupcinio pobūdžio veikas“, - kalbėjo E.Pašilis.
Specialusis prokuroras, pavyzdžiui, galėtų tirti tokio pobūdžio bylas, kaip kad pernai pradėta politinės korupcijos byla. Joje įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ar kitų nusikaltimų yra pareikšti koncernui „MG Baltic“, jo viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir keliems buvusiems Liberalų sąjūdžio nariams, įskaitant iš pareigų atsistatydinusį šios parlamentinės partijos pirmininką Eligijų Masiulį.
R.Kurlianskis šio tyrimo metu kelis kartus bandė nušalinti jam vadovaujantį prokurorą Justą Laucių.
Pasak E.Pašilio, specialųjį prokurorą nušalinti nuo tyrimo būtų dar sunkiau.
Tačiau kai kurie teisininkai abejoja, ar siūlomi pakeitimai pagerintų teisėsaugos galimybes ištirti įtakingų asmenų nusikaltimus.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Remigijus Merkevičius sakė, kad pagal siūlymą specialusis prokuroras neturėtų papildomų instrumentų ištirti nusikaltimą, nes dirbtų su tomis pačiomis Lietuvoje veikiančiomis ikiteisminio tyrimo institucijomis.
„Jeigu mes specialųjį prokurorą padarytume kaip atskirą nepriklausomą instituciją su sau pavaldžia komanda, (...) tokiu atveju galbūt ir turėtume didesnį nepriklausomumo garantą. Bet jeigu mes iš sistemos paimame žmogų, jį pavadiname kitaip, o visą tyrimą vėl perduodame esamai sistemai, tai čia tik pavadinimo keitimas, nieko daugiau“, - BNS teigė ekspertas.
Didina algas
Vyriausybė taip pat pasiūlė nustatyti prokurorams atskirą nuo kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio tvarką, taip kaip nustatyti teisėjų atlyginimų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka specialiame Teisėjų atlyginimų įstatyme.
Generalinis prokuroras sakė tiksliai negalintis įvardyti, kiek pagal siūlomą sistemą augs prokurorų algos, tačiau nurodė, kad jų atlyginimai siektų 90 - 95 proc. teisėjų darbo užmokesčio.
„Tie atlyginimai (šiandien), deja, yra gerokai mažesni, negu kad kalbėtume apie teisėjus. O statusą mes turime panašų“, - teigė E.Pašilis.
Vyriausybės duomenimis, prokurorų algų kėlimui reikėtų apie 5,5 mln. eurų. Generalinė prokuratūra žada jų rasti vidiniuose rezervuose.
Šiuo metu žemiausios grandies - apylinkės - prokuroro atlyginimas siekia apie tūkstantį eurų „į rankas“.
Seimui taip pat siūloma griežtinti prokurorų tarnybinę atsakomybę.
Šią savaitę policijai įkliuvo ir jai priešinosi gatvėje triukšmavusi neblaivi Vilniaus apylinkės prokurorė Ilona Žukaitė. Jai per pirmą atostogų dieną buvo nustatytas sunkus girtumas - 3,45 promilės alkoholio. Tokį girtumą medikai prilygina pavojingu sveikatai.
Pasak generalinio prokuroro, siūloma, kad „nepriklausomai nuo nutrūkusių darbo santykių, tarnybinės atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas“.
„Pagrindinis mūsų uždavinys su Prokuratūros įstatymo pataisomis yra stiprinti pasitikėjimą prokuratūra“, - kalbėjo E.Pašilis.
Vyriausybė siūlo, kad prokurorai atsisakytų funkcijos vykdyti nuosprendžių vykdymo kontrolę, nes ji nėra būdinga jų veiklai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė23
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus2
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją10
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo3
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...