- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad jai nesuprantami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) grasinimai trauktis iš nacionalinių susitarimų, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus.
Pasak parlamento vadovės, „valstiečiai“ visuomenės supriešinimo argumentą naudoja ypatingai selektyviai – kai jiems nepatinka koks nors valdančiųjų teikiamas projektas.
„Man yra didelis paradoksas, kad du įstatymai, sprendimai, kurie Lietuvą dar labiau integruotų į Vakarus, į demokratišką pasaulį, kalbant tiek apie Civilinės sąjungos įstatymą, (...) tiek ir apie pagarbą mūsų valstybei labai svarbiu etapu, kai pagaliau pripažintume, kad tuo metu valstybė irgi turėjo savo vadovą, būtent tie du įstatymai tampa kliuviniu pasirašyti, ar būti nacionalinių susitarimų dalimi“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Todėl Seimo pirmininkė teigia nesuprantanti LVŽS pareikštų ultimatumų dėl nacionalinių susitarimų. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad sprendimai, priartinantys Lietuvą prie Vakarų, turėtų būti paskata susitarti, o ne kliuvinys.
„Nacionaliniuose susitarimuose, ar tai būtų dabar rengiami nacionaliniai susitarimai dėl gynybos, ar dėl užsienio politikos, kaip tik ir kalbama apie tai, kad Lietuva turėtų dar labiau integruotis į įvairias tarptautines sąjungas, aljansus, nes tai yra mūsų stiprybė ir tai yra mūsų ateities garantas“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
O kalbant apie Civilinės sąjungos įstatymą, tai dvidešimt metų apie jį diskutuojame, ar tikrai norime diskutuoti dar dvidešimt metų.
„Taigi, tokie sprendimai, kurie mums padeda būti toje pusėje, kurioje ir norime būti, demokratiškoje, vakarietiškoje, žmogaus teises gerbiančioje, jie turėtų būti mums tik paskata susitarti čia, Lietuvoje, o ne kliuvinys“, – pridūrė ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat pažymi, kad LVŽS visuomenės ir Seimo priešinimo argumentą naudoja ypatingai selektyviai. Seimo pirmininkės teigimu, jis ištraukiamas tuomet, kai „valstiečiams“ nepatinka koks nors valdančiųjų teikiamas projektas.
„Bet Seimo darbas yra diskutuoti ir ieškoti bendros pozicijos, kiek tai įmanoma, bet natūralu, kad nuomonės išsiskiria. Jei mes svarstytume tik klausimus, dėl kurių nuomonės neišsiskiria, tai, matyt, turėtume tik metų šventimo projektus, kur visada vienbalsiai pritariame. Manau, kad vienas ar kitas įstatymo projektas, kuris sukelia diskusijas ar dėl jo nuomonės išsiskiria, nėra pakankamas, kad jo netrauktume į darbotvarkę, anaiptol“, – sakė Seimo pirmininkė.
„O kalbant apie Civilinės sąjungos įstatymą, tai dvidešimt metų apie jį diskutuojame, ar tikrai norime diskutuoti dar dvidešimt metų“ , – retoriškai klausė ji.
ELTA primena, kad opozicijoje esantys „valstiečiai“ antradienį pareiškė, kad pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus.
Tarp tokių projektų valstybės vadovo statuso suteikimas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir pirmadienį pristatytas Civilinės sąjungos įstatymas. Pastarasis projektas, kaip tvirtino „valstietis“ Dainius Gaižauskas, niekuo nesiskiria nuo diskusijas kėlusio Partnerystės įstatymo.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas – konservatyvus kompromisas
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen valdančiųjų pristatytą Civilinės sąjungos įstatymo projektą vadina konservatyviu kompromisu. Visgi, neslepia Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti politikė, nereikėtų turėti lūkesčių, kad Seime šią iniciatyvą palaikys visi jos partijos nariai. Kaip leido suprasti V. Čmilytė-Nielsen, šios iniciatyvos gali nepalaikyti tie patys Liberalų sąjūdžiui priklausantys parlamentarai, kurie prieš metus neparodė paramos pateikimo stadijos nepraėjusiam Partnerystės įstatymui.
„Civilines sąjungos registruotą įstatymą kolegos pamatė realiai pirmadienį. Tai diskutuosime apie tai. Manau, kad pakalbėjus kolegos, kurie iki šiol turėjo labai skeptišką nuomonę, apsispręs. Bet aš tikrai nesukelčiau lūkesčių. Yra pora mūsų frakcijos kolegų, kurie turi labai skeptišką poziciją, jie ją labai aiškiai deklaravo per rinkimų kampaniją. Tikėtina, kad jos ir laikysis. Tačiau didžioji dauguma, apie 70 proc. mūsų frakcijos, tikiu, kad palaikys“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė, galvoje veikiausiai turėdama „agroliberalais“ viešojoje erdvėje vadinamus Joną Varkalį, Juozą Baublį bei Viktorą Pranckietį, kurie prieš metus pateikimo stadijoje neparodė palaikymo Partnerystės įstatymui.
Bet aš tikrai nesukelčiau lūkesčių. Yra pora mūsų frakcijos kolegų, kurie turi labai skeptišką poziciją, jie ją labai aiškiai deklaravo per rinkimų kampaniją.
Bet kuriuo atveju, tęsė V. Čmilytė-Nielsen, palaikymo Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas turėtų susilaukti daugiau nei susilaukė Partnerystės įstatymas.
„Manyčiau, kad turėtume turėti daugiau palaikymo balsų, nes tikrai nuo kai kurių nuostatų buvo atsitraukta siekiant rasti kompromisą ir žengti žingsnį, kurį Seimas yra skolingas šimtams tūkstančių Lietuvos porų“, – teigė Seimo pirmininkė.
„Tai konservatyvus kompromisas, atsižvelgiantis į tas pastabas, kurios buvo išsakytos, kai teikiau Partnerystės įstatymo projektą prieš metus. Kelios nuostatos yra pakeistos pagal tai, į ką indikavo ir opozicijos atstovai“, – pridūrė ji.
Pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis4
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi29
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...