- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė diplomatinės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
Už įstatymo pakeitimus balsavo 91 Seimo narys, prieš – 1, 21 parlamentaras susilaikė.
Visgi svarstant projektą Seimo posėdyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai sukritikavo užsienio reikalų ministro inicijuojamas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Opozicijos atstovai teigė, kad inicijuojamos įstatymo pataisos galimai yra skirtos artimo rato asmenims, kuriems kyla rizika negauti leidimo dirbti su slapta informacija ir dėl to prarasti galimybę tapti viceministrais.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas Seimo posėdyje teigė, kad šios diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, nors ir skamba gražiai, yra gražiai išviešintos, tačiau, pasak jo, tai iš tiesų yra tarsi privilegijų naikinimas ir reikalavimų nuleidimas.
„Ką reiškia reikalavimų nuleidimas? Vadinasi, yra tam tikri asmenys, kuriuos norima paskirti viceministrais, bet yra baimė, kad jie negaus leidimo dirbti su slapta informacija, tai pagal dabar galiojančius įstatymus jie negalėtų būti viceministrais. Vadinasi, kartelė gali būti leidžiama dėl to, kad asmenys, kurie galbūt yra susikompromitavę ir turi kažkokių praeities šešėlių, negalės gauti to leidimo“, – sakė V. Ąžuolas.
Ką reiškia reikalavimų nuleidimas? Vadinasi, yra tam tikri asmenys, kuriuos norima paskirti viceministrais, bet yra baimė, kad jie negaus leidimo dirbti su slapta informacija.
Todėl Seimo narys mano, kad šios įstatymo pataisos yra skirtos draugų rato asmenims, kuriems kyla rizika negauti leidimo dirbti su slapta informacija.
„Tai jeigu mūsų tikslas mažinti karteles, mažinti įvairius reikalavimus, tai gal tuo keliu ir eikime, bet gal tada ir įvardinkime, kad šis įstatymo pakeitimas yra skirtas neliečiamiesiems arba yra skirtas draugų rato asmenims, kuriems yra rizika, kad negaus tokio leidimo“, – savo nuomonę išsakė jis.
A. Širinskienė: pataisos galimai susijusios su M. Adomėnu
Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė taip pat pritarė, kad nors įstatymas yra labai gražiai pateiktas, tačiau, pasak jos, jo turinys kelia klausimų.
„Yra paimtas vienas fragmentas, kada iš viceministrų iš esmės yra atimamas diplomato statusas. Diplomato statusas yra susijęs su leidimu dirbti su slapta informacija, tiesiog viceministrui netekus galimybės būti diplomatu leidimo gauti dirbti su slapta informacija nebereikės. Taigi jo patikrinimas neturės tarnybose tokių pasekmių, kokias gali turėti tuo atveju, jeigu jis netyčia neturi leidimo dirbti su slapta informacija“, – atkreipė dėmesį ji.
Todėl A. Širinskienė Seimo posėdyje iškėlė klausimą, ar šios įstatymo pataisos nėra susijusius su užsienio reikalų viceministru Mantu Adomėnu, kurio pavardė figūravo „MG Baltic“ byloje.
„Nes iš tikrųjų labai keista, kad toks sprendimas atimti iš viceministrų diplomato statusą ir kartu pareigą gauti leidimą dirbti su slapta informacija iš esmės yra priiminėjamas prieš priimant sprendimą dėl M. Adomėno“, – sakė A. Širinskienė.
„Tai man truputėlį kyla klausimų, kad tas geras iš principo projektas yra taikomas tik vienam žmogui, t. y. ponui Mantui Adomėnui jį bandant pažeminti ir padarant jį kitokiu viceministru. Arba, antra vertus, galbūt yra siekiama, kad jam nebereikėtų gauti leidimo dirbti su slapta informacija, o, kaip žinoma, jo indėlis į „MG Baltic“ bylą yra nemažas“, – pridūrė ji.
Ž. Pavilionis: įstatymas nesusiję su atskirais asmenimis
Į šią „valstiečių“ išsakytą kritiką sureagavo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Jis akcentavo, kad aukšti Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai bet kokiu atveju yra tikrinami atitinkamų tarnybų, o šis įstatymas, pasak komiteto pirmininko, niekaip nėra susijęs su atskirais asmenimis.
Tai gal kaip tik nedangstykime tų buvusių paskyrimų, sukurkime tvarką ir šiai kadencijai, ir visoms kitoms.
„Norėčiau patikslinti kolegoms, kad visi Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir ypač tokie aukšti pareigūnai yra tikrinami atskirų tarnybų, visiems jiems privalomai turi būti suteikti atitinkami leidimai. Ir šis siūlymas tikrai nėra taikomas vienam asmeniui, bet daugybei asmenų, kurie ir praeitoje kadencijoje buvo vienaip ar kitaip įdarbinti kaip politiniai parašiutai ir tuo labai sužalojo tų karjeros diplomatų moralę, skaidrumą“, – Seimo posėdžio metu teigė Ž. Pavilionis.
„Tai gal kaip tik nedangstykime tų buvusių paskyrimų, sukurkime tvarką ir šiai kadencijai, ir visoms kitoms, kad tuos diplomatus nuo politinio kišimosi ir piktnaudžiavimo apsaugotume“, – pridūrė jis.
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečias rinkimuose likęs I. Vėgėlė: atidaviau savo jėgas, tačiau stebuklas neįvyko (tiesiogiai)
Į antrąjį turą nepatekęs Ignas Vėgėlė tikina, kad šio lūkesčio išsipildymas prilygtų stebuklui. Pasak jo, prastesnį nei tikėjosi pasirodymą rinkimų metu lėmė balsų pasiskirstymas tarp kitų kandidatų. ...
-
Prezidento rinkimai: kaip balsavo didžiųjų miestų rinkėjai
Vilniaus miesto rinkėjai šalies vadovo postą norėtų patikėti konservatorių kandidatei, premjerei Ingridai Šimonytei. Per sekmadienį vykusius rinkimus ji triumfavo sostinėje, čia aplenkdama dabartinį Prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
Į antrąjį turą patekusi I. Šimonytė: man pavyko neišbarstyti žmonių pasitikėjimo (vaizdo įrašas)6
Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sako mananti, kad jai pavyko neišbarstyti 2020 metų Seimo rinkimuose gauto žmonių pasitikėjimo. ...
-
D. Asanavičiūtė apgailestauja dėl pilietybės referendumo: trečią kartą jo nebeorganizuočiau3
Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavim...
-
Politologai įvardijo, kas prezidento rinkimuose pakišo koją I. Vėgėlei8
Sekmadienį pasirodę pirmojo prezidentinių rinkimų turo rezultatai politologų nenustebino. Pasak jų, intriga, kas pateks į antrąjį prezidentinių rinkimų turą, pradėjo blėsti po prasto Igno Vėgėlės pasirodymo debatų metu. ...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Baltijos šalių premjerai Vilniuje aptars saugumo situaciją, sankcijas Rusijai
Vilniuje susirinksiantys Baltijos šalių premjerai aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai. ...
-
Politologai tikisi solidesnių antrojo turo debatų: bus intrigų?5
Pirminiais duomenimis, į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intri...
-
Trečias likęs I. Vėgėlė ieško kaltų: tai galėjo pakeisti rinkimų rezultatus16
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė skelbia nepatekęs į antrąjį rinkimų turą. ...
-
D. Žalimas sako, kad jo rezultatą iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už I. Šimonytę2
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas teigė, kad jo pasirodymą šalies vadovo rinkimuose iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už konservatorių iškeltą premjerę Ingri...