Sutarta, kad medikų algos turėtų siekti tris vidutinius atlyginimus

Sveikatos apsaugos ministerija su medikų organizacijų atstovais ketvirtadienį sutarė, kad medikų algų didinimas ateityje turėtų būti siejamas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.

Anot ministro Aurelijaus Verygos, Vyriausybei bus siūloma įsipareigoti, kad 2020 metais medikų vidutinis atlyginimas siektų tris vidutines algas, slaugytojų – pusantro vidutinio darbo užmokesčio.

„Čia toks yra siūlymas – atlyginimas būtų susietas su ekonomine situacija. Nes jeigu vėl būtų krizė ir mažėtų VDU, mes kažko negalėtume padaryti, o dabar nesusisietume su konkrečia pinigų suma. Tai jeigu mes gausime patvirtintimą iš premjero, iš finansų ministro, mes tada galėsime tokį susitarimą rašytis“, – žurnalistams sakė A. Veryga.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis  Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 850,8 euro.

Tas klausimas dar yra galutinai neišspęstas, bet protokolinis sutarimas yra, kad mūsų siekiamybė – pasiekti tą vidutinį gydytojų atlyginimą tris vidutinius darbo užmokesčius 2020 metais.

Pritarimą tokiam didinimui išsakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Susitarimui pritaria naujai įsteigto Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai.

„Tas klausimas dar yra galutinai neišspęstas, bet protokolinis sutarimas yra, kad mūsų siekiamybė – pasiekti tą vidutinį gydytojų atlyginimą tris vidutinius darbo užmokesčius 2020 metais. Mes jau to skaičiaus kaip ir nebevardiname apvalaus, logika yra, kad gali būti gal net ir daugiau, jeigu kils ekonomika“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Labanauskas.

Anksčiau Lietuvos gydytojų sąjunga siekė sutarimo, kad 2020 metais vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų 2,5 tūkst., slaugytojos – 1,2 tūkst. eurų. Anot L. Labanausko, iki 2018 kovo mėnesio numatoma nustatyti medikų darbo apmokėjimo tvarką.

„Joje bus nurodyti visi procentiniai skirtumai ir taip toliau, kas susiję ir su slaugytojomis, ir su gydytojais (...). Šiandien kai kur yra tikrai ne visai teisingi skirtumai tarp atskirų grupių medicinos darbuotojų“, – sakė L. Labanauskas.

„Tenkina esami rezultatai, tačiau, kaip aš kalbėjau ir derėjausi, ateityje slaugytojams reikėtų skirti daugiau, kadangi jie yra labiausiai pažeidžiama sveikatos priežiūros specialistų grupė“, – teigė D. Margelienė.

Ji pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog papildomos lėšos tikrai būtų išmokamos darbuotojais, o ne skiriamos kitiems įstaigų poreikiams.

Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė savo ruožtu BNS sakė, kad nuo VDU augimo priklausys, ar medikų algos per trejus metus priartės prie Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio. Neseniai platintoje peticijoje jie buvo išsakę reikalavimą, kad iki 2020 metų gydytojų atlyginimas pasiekų vidutinį ES šalių gydytojų algas. 

„Šiandien mes dalyvavome stebėtojo statusu ir šitie pradiniai susitarimai mus tenkina. Aišku, mes neatsitraukiame, savo reikalavimus toliau dėstysime ir sieksime dar geresnių sąlygų medicinos bendruomenei“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Nėra kliūčių kelti nuo gegužės

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad nėra kliūčių medikų algas kelti 20 proc. nuo 2018 metų gegužės.

„Kol kas nekyla abejonių, mes neturime jokių ženklų, kas mums keltų kažkokias abejones“, – žurnalistams Vyriausybėje ketvirtadienį sakė ministras.

Planai dėl gydytojų algų Vyriausybėje ketvirtadienio rytą aptarti premjero Sauliaus Skvernelio, A. Verygos bei Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo Liutauro Labanausko susitikime. Toliau derybos keliasi į ministeriją, čia prie diskusijų jungiasi ir naujai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai.

Pasak A. Verygos, ministerijoje ketvirtadienį numatoma diskutuoti, kaip algos turėtų kilti ne tik 2018 metais, bet ir tolimesnėje perspektyvoje.

„Šiandien turėtume pasikalbėti apie rodiklius, su kuriais nepolitizuojant sveikatos sistemos pinigų mes galėtume sieti atlyginimų augimo ateityje (...). Jeigu mes sugebėsime rasti tokius rodiklius, kurie būtų objektyvūs, tai yra nepriklausantys nuo politikų, kaip pavyzdiui, vidutinis darbo užmokestis arba dar kažkoks rodiklis, kuris priklauso jau nuo ilgalaikės perspektyvos, tai reikš, kad tai nėra trejiems metams, tai reikš, kad apskritai mes fiksuojam kažkokį principą, pagal ką tas atlyginimas keičiasi“, – aiškino ministras.

Gydytojų sąjunga nori susitarti dėl trejų metų medikų atlyginimų perspektyvos numatant, kad 2020 metais vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų 2,5 tūkst., slaugytojos – 1,2 tūkst. eurų.

„Premjeras šiaip pritaria, jeigu taip galima sakyti, kad toks siekis yra teisingas, jisai galimas yra“, – po susitikimo Vyriausybėje ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Labanauskas, sutinkantis su algų kėlimo pradžia vidutiniškai 20 proc. nuo gegužės.

Tuo metu Lietuvos medikų sąjūdis keliasdešimties tūkstančių žmonių pasirašyta peticija iki šiol siekė, jog nuo sausio 1-osios visų medikų atlyginimai būtų didinami 30 procentų. Sąjūdžio atstovai pripažįsta, kad greičiausiai teks susitaikyti su kompromisais.

Medikų algos – iš loterijų mokesčio

Valdžiai siekiant rasti papildomų lėšų medikų algoms, ketinama didinti loterijų mokestį, teigia sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

„Tikslas tų pasiūlymų labai aiškus – mes bandome visokiais būdais ieškoti, iš kur būtų galima gauti papildomų šaltinių medikų atlyginimų didinimui, tiems įsipareigojimams, kuriuos mes jau esame išsakę, kad ir meningokoko vakcinai, jos įvedimui. Visa tai reikalauja papildomų pinigų“, – ketvirtadienį Vyriausybėje sakė A. Veryga, užregistravęs atitinkamas įstatymo pataisas.

Jis pabrėžė, kad sveikatos sistemai skirti daugiau lėšų, sumažinant kitų sričių finansavimą, nėra galimybių, todėl būtina ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

„Tų šaltinių nėra taip daug. Ir mokesčių, kurie buvo santykinai žemame lygyje, mes neturime tikrai labai daug. Čia konsultavomės ir su Finansų ministerija, jų įžvalgų klausėmės. Aš suprantu tas įtampas, kurios kyla, bet aš manau jos visą laiką kyla, kai mes kalbame apie kažkokių mokesčių didėjimą. Natūralu matyt, kad tų diskusijų Seime tikrai bus nemažai“, - žurnalistams teigė ministras.

„Valstiečių“ frakcijos nariai A. Veryga ir Agnė Širinskienė lapkričio 24 dieną Seime užregistravo siūlymą padidinti loterijų mokesčio tarifą iki 10 procentų.

Loterijų organizatoriai mokestį moka nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, dabar jo tarifas yra 5 proc., tačiau lapkričio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisai, kuria jį siūloma didinti iki 7 procentų.

Taip pat siūloma lošimo stalams ir automatams, už kuriuos mokamas fiksuotas mokestis, nustatyti papildomą 10 proc. mokestį nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo. Lapkričio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė, kad šis tarifas būtų 5 procentai.

A. Verygos ir A. Širinskienės teigimu, loterijų organizatorių pajamos iš bilietų pardavimo kasmet didėja, o kaimyninėse šalyse nustatyti didesni loterijų mokesčio tarifai. Estijoje jis siekia 18 proc., Latvijoje – 10 proc., Lenkijoje – 10–15 proc., Slovakijoje 15–20 proc. nuo išplatintų loterijų bilietų vertės. Taip pat nurodoma, kad kaimyninėse šalyse taip pat didinami ir mokesčiai lošimo stalams ir lošimo automatams.

„Nuo 2017 metų pradžios Estijoje šalia fiksuoto lošimo mokesčio už lošimo automatą įvestas 10 proc. lošimo mokestis nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo, Lenkijoje jau šiuo metu šis skirtumas apmokestinamas 50 proc. tarifu, Latvijoje numatoma nuo 2018 metų pradžios 30 proc. padidinti fiksuotą lošimo mokestį lošimo stalams ir lošimo automatams“, - rašo parlamentarai.

Lietuvos tautinis olimpinis komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė portalui 15min.lt tvirtino, kad jei Seimas pritars šiam pasiūlymui, jos vadovaujamos organizacijos biudžetas susitrauks trečdaliu. LTOK yra itin priklausomas nuo loterijų verslo, nes yra finansuojamas bendrovės „Olifėja“ – LTOK priklauso 51 proc. akcijų šios stambiausios Lietuvos lošimų bendrovės, rengiančios įvairias loterijas, tokias kaip „Teleloto“, „Vikinglotto“, „Eurojackpot“, „Keno“, „Jėga“ ir kitas.

Nebus svarstomas skubiai

Vyriausybė svarstys siūlymą didinti loterijų mokestį, tačiau nebus skubama, o pakeitimai neįsigalios nuo 2018-ųjų pradžios, teigia premjeras Saulius Skvernelis. Loterijų asociacijos prezidentas teigiamai vertina sprendimą įsigilinti į siūlomus pakeitimus.

„Mes pateiksime Seimui išvadą, kad bus apsvarstytas projektas nustatyta tvarka ir suderintas su socialiniais partneriais“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot jo, pasiūlymas buvo ne iki galo parengtas.

„Tame pačiame projekte yra suvelta į vieną azartiniai lošimai ir loterijos, ir sporto klausimai. Normalia tvarka yra derinimas, pavedimas padarytas šiandien pasitarime Vyriausybės, kad Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų viską procedūriškai“, – pabrėžė premjeras.

Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas teigiamai vertino Vyriausybės sprendimą išsamiau įsigilinti į siūlomus pakeitimus.

„Nėra teisinga, kad suplakamas loterijų ir azartinių lošimų apmokestinimas. Skiriasi jų mokesčių bazė – loterijos moka mokestį nuo visų pajamų, o azartiniai lošimai nuo skirtumo tarp pajamų ir išmokėtų laimėjimų. (...) Gerai, kad Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei Vyriausybė įsigilins į siūlomus loterijų mokesčio pakeitimus. Dabar tai nebuvo padaryta“, – BNS sakė M. Reznikovas.

Anot jo, jei mokestis būtų padidintas, loterijų organizatoriai mokesčiams kartu su prievole privalomai skirti 8 proc. labdarai ar paramai skirtų daugiau kaip 40 proc. grynųjų pajamų. Dabar tam skiriama beveik 30 procentų.

M Reznikovo teigimu, didesnis loterijų mokestis pirmiausia žlugdytų olimpinį judėjimą, nes Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) valdo 51 proc. didžiausios loterijų organizatorės „Olifėjos“ akcijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

prašė mokytojai

prašė mokytojai  portretas
gaus medikai, ar nėra interesų konflikto p.Verygai palaikant savus?

cha

cha portretas
Teks ir kyšius atitinkamai didinti, manote, kad ne ?

demokratija

demokratija portretas
tais metais gandragalviai jau ir valdzioje nebus taigi dar mazai pazadejo mes jau tris desimtmecius gyvenam pazadais
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių