- Jūratė Damulytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Organizuojant referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo, ar balsavimas su dviejų savaičių pertrauka neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, mano Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.
„Aš palaikyčiau idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis tartų savo galutinį žodį ir sudėliotų taškus. Nes dabar turime situaciją, kai yra įvairių interpretacijų: vieni sako, kad gali prieštarauti (Konstitucijai – BNS), kiti sako, kad negali prieštarauti, tačiau tų patvirtintų faktų neturime“, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu sakė VRK vadovė.
Anot jos, politinį sprendimą dėl referendumo organizavimo turi priimti Seimas, VRK jį siektų vykdyti preciziškai, vengiant nesklandumų ir kuo mažiau skundų.
„Įstaymas numato, kad referendumas gali būti organizuojamas daugiau nei vieną dieną. Ir tai viskas. Tokia yra nuostata. Ar tai reiškia, kad referendumas gali būti organizuojamas 2–3 dienas iš eilės, ar tai reiškia, kad jis gali būti organizuojamas su keleto dienų pertrauka? Tikslingiausia būtų, kad pasisakytų Konstitucinis Teismas“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Anot jos, šiuo atveju svarbu išsklaidyti abejones dar prieš rengiant balsavimus, kad po referendumo nekiltų klausimų, ar jis buvo teisėtas ir ar jo rezultatai legitimūs.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis taip pat antrina, kad svarbu išsiaiškinti balsavimo su dviejų savaičių pertrauka atitikimą Konstitucijai ir sako, jog tai daroma šiuo metu konsultuojantis su teisininkais.
Ar būtų kreipiamasi į KT išaškinimo, anot V. Pranckiečio, paaiškės per artimiausias kelias savaites.
„Petrauka tarp balsavimų kol kas niekur nėra numatyta, tai mes kalbame apie tai, kad galbūt tai netinkamas variantas, bet tas, kas neuždrausta, turbūt yra galima. (...) Turbūt turime galvoti apie tai, kokio norime tikslo, mes norime, kad ateitų pakankamai žmonių į referendumą. Jei tokiu būdu padidintume ateinančių žmonių skaičių, tai būtų naudinga“, – svarstė Seimo pirmininkas.
Pasak jo, su VRK vadove aptarta, kaip galėtų būti saugojami balsavimo biuleteniai, jei būtų rengiamas dviejų dienų balsavimas su pertrauka. L. Matjošaitytės teigimu, šiuo atveju būtų telkiamos ir kitų institucijų – pavyzdžiui, policijos pajėgos, nes vienos VRK išteklių tam nepakaktų.
2019 metais Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų, tiesioginiai merų, prezidento bei Europos Parlamento rinkimai.
Drauge su prezidento rinkimais norima surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Darbo grupė, rengianti pasiūlymus dėl pasirengimo referendumui, siūlo jį organizuoti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka – per pirmąjį prezidento rinkimų turą ir per antrąjį, t.y. kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis.
Tikimasi, kad toks balsavimas ištęsiant jį per kelias savaites gali padidinti balsuojančiųjų skaičių ir tikimybę, kad referendumas įvyks.
VRK anksčiau yra kėlusi klausimą, kur reikės dėti pirmos balsavimo dienos biuletenius, kas juos privalės saugoti ir pan. Tuo metu konstitucinės teisės specialistai abejoja, ar toks referendumas nepažeis Konstitucijos normų dėl piliečių lygiateisiškumo, referendumo nepertraukiamumo ir pan.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.
Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Pagal Seimo priimtas pataisas, referendumui dėl pilietybės būtų daroma išimtis. Pataisos numato, kad referendumas įvyktų, jeigu jame „už“ pasisakytų daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčiųjų balso teisę.
Šiuo metu aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...