- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Metai dar nesibaigė, duomenys vis dar fiksuojami, bet beveik neabejojama, kad 2023-ieji bus karščiausi metai istorijoje, praneša LNK.
Šis lapkritis buvo šilčiausias visame pasaulyje – vidutinė oro temperatūra siekė 14 laipsnių. Tai beveik laipsniu daugiau nei apskritai matuojant per pastaruosius 30 metų. Kad klimatas keičiasi, matosi ir iš patvinusių upių.
Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.
– Ar galima sakyti, kad viskas tik blogyn? Lietuvoje būdavo tamsu ir šalta, dabar – tik tamsu. Gal galime įžvelgti ir gerų dalykų?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vidutinėse platumose esame įpratę prie sezoninių reiškinių, vienas iš jų – sniego danga. Galima sakyti, kad daugeliui žmonių tai kelia tam tikrą nostalgiją, jei sniego nėra. Reiškinys, kad sniegas pasirodo ir nutirpsta po savaitės, tapo įprastas. Diena nepailgės, naktis taip pat nesutrumpės žiemą. Tokia tvarka čia liks amžinai. Bet sezonai keičiasi. Žiema sutrumpėjo beveik 3-4 savaitėmis per paskutinius 50 metų. Tai rodo, kad ilgėja ruduo ir anksčiau prasideda pavasaris. Vasaros darosi karštos. Sulaukiame karščio bangų. Praeitame amžiuje būdavo vienetiniai atvejai, kad būtų tokių karščio bangų, kad po tris ar keturis kartus laikytųsi aukštesnė nei 30 laipsnių temperatūra. Dabar tokių dienų būna keliolika per metus. Jaučiame labai daug pokyčių.
– Reikia prie jų priprasti. Pernai panašiu metu buvote šioje studijoje ir mes kalbėjome, kad 2022 m. buvo karščiausi metai. Ką jūs galvojate dabar po metų, planetai sumušus dar vieną rekordą?
– Viskas yra dėsninga. Šiemet prasidėjo toks reiškinys Ramiajame vandenyne – El Ninjo. Jo išskiriama šiluma pasiekia net viršutinius troposferos sluoksnius. Dėl tos priežasties šoktelėjo temperatūra gana ryškiai. Deja, tas reiškinys dar nesibaigė. Prisideda ir kiti faktoriai. Ledų danga Arktyje jau keli dešimtmečiai mažėja. Tačiau jau nuo 2016 metų labai stipriai tirpsta jūriniai ledai ir apie Antarktidą. Sniego danga šiaurės pusrutulyje labai sparčiai tirpsta pavasarį. Tokie reiškiniai ir lemia temperatūros kilimą.
– Akivaizdu, kad tokie radikalūs reikalavimai iš kai kurių klimato aktyvistų nebeduos rezultato. Reikėtų ruošti pinigus klimato kaitos pasekmėms. Ar paskaičiuota, kas jau yra nebeišvengiama?
Sniego danga šiaurės pusrutulyje labai sparčiai tirpsta pavasarį. Tokie reiškiniai ir lemia temperatūros kilimą.
– Tomis technologijomis, kuriomis mes sugadinome klimatą, negalėsime jo pataisyti. Reikia naujų technologijų. Turi pasikeisti energijos gavimo balansas. Reikėtų mažinti iškastinio kuro naudojimą. Tačiau esmė, kad mes negalime pakeisti viso iškastinio kuro į saulės, vėjo energiją. Kai kuriuose rajonuose jos tiesiog nėra. Mes neturime kaupiklių, kuriuose galėtume kaupti energiją bent 48 val. Dabar didžiuojamasi, kad žmogus jau sukūrė tokius akumuliatorius, kurie kaupia energiją 6 val. Būtų gerai, kad kaupikliai galėtų kaupti dieną pagamintą energiją nakčiai. Tokių baterijų kol kas nėra. Jos kuriamos laboratorijose. Bandymai jau atliekami, tačiau praktikoje jų dar nėra.
– Ar tam reikia labai daug pinigų? Kalbant apie potvynius pamaryje. Jau dabar Aplinkos ministerija skaičiuoja, kiek reikėtų pinigų pylimams. Jie skaičiuoja, kad reikėtų 34 mln. eurų.
– Klimatologai ir hidrologai seniai kalba, kad pavasariniai potvyniai prasideda maždaug Kalėdų laikotarpiu. Juos jau reikėtų vadinti kalėdiniais. Tą patvirtina ir šių metų duomenys. Šilutės rajonas jau buvo atsidūręs po vandeniu. Krituliai Lietuvoje pasidarė intensyvesni. Šie potvyniai sukelti intensyvaus lietaus, trukusio net kelias dienas. Iškrisdavo mėnesio norma per porą dienų. Reikia skaičiuoti, koks yra maksimalus galimas nutekėjimas. Galbūt reikėtų gilinti vagas arba jas išvalyti. Dažnai tai būna problema. Be abejo, pylimai turėtų apsaugoti bent aplinkinius kaimus.
– Nereikia būti klimatologu, kad atspėtum, kokie bus 2024 metai.
– Manoma, kad 2024 metai turėtų prilygti šiems metams pagal temperatūrą. El Ninjo reiškinys Ramiajame vandenyne dar tęsis iki gegužės pabaigos. Tada jau turėtų prasidėti neutrali fazė. Tas inertiškas šildomasis poveikis tęsis iki metų galo. Nenorėčiau būti bloguoju pranašu, kad dar viršysime rekordą. Nereikia didžiuotis tokiais rekordais. Ko gero, yra grėsmė, kad šie metai bus arba tokie pat šilti, arba dar šiltesni.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neeilinis vaizdas Lietuvoje: iš dangaus nukrito didelis ledo luitas?
Mokslo svetainės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ sekėjas pasidalijo neįprastu vaizdu. ...
-
Ministerija vertins siūlymą leisti merams tuokti: svarbu išgirsti daugiau nuomonių9
Teisingumo ministerija vertins Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą leisti merams tuokti jaunavedžius, dėl to kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA). ...
-
Šiauliuose vyks skautijos pavasario šventė1
Šiauliuose šeštadienį vyks kasmetinė Lietuvos skautijos pavasario šventė, pavadinta „Į saulę“. ...
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais6
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
Palangoje vyks išskirtinis festivalis šalies senjorams5
Šį rudenį Palanga tikrąja to žodžio prasme virs Močiučių kurortu. Šiemet pirmą kartą vyksiantis festivalis „Senjorų savaitė“ pakvies visus Lietuvos senjorus į Palangą, kur jų lauks muzikiniai, sportiniai ir edukaciniai ...
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos5
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
V. Rupšys palaiko siūlymą vietoje ratinių kovos mašinų įsigyti vikšrines6
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašin...
-
D. Stankevičius: sergančiųjų patiriamos stigmos formuoja žmogaus baimę būti žmogumi1
Visuomenėje, kurioje siekiama įtraukties ir supratimo, išlieka didelis iššūkis: stigmos, susijusios su ligomis tampa šešėliu sergančiųjų bendruomenėms. ...
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai4
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje – Lietuvos šaulių susitikimai su išeivijos broliais ir seserimis, artėjančios vasaros planai ir ateities vizijos. ...