Anykščių žydų istorija: sinagogos buvo paverstos kepyklomis

Prie Laimės žiburio – vieno žmogaus kapo – yra paminklas, laiptai, ten važiuoja turistai, o kitame šlaite, kur guli tūkstančiai žydų, ekskursijos nepopuliarios, LRT RADIJUI sako rašytojas Rimantas Vanagas.

Anot jo, viena iš Anykščiuose stovėjusių sinagogų sovietmečiu paversta kepykla, tad labiau pasityčioti iš šventyklos neįmanoma. 

Išniekino sinagogas paversdami kepyklomis

Žydai labai svariai prisidėjo prie miestelių gerovės kūrimo, Anykščiai buvo ne išimtis. Prieš karą kas antras miestelio gyventojas buvo žydas. Sutariama, kad būtent žydų bendruomenė po Pirmojo pasaulinio karo per dešimtmetį prikėlė Anykščius naujam gyvenimui. Tačiau Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas Anykščiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, negrįžtamai sugriovė žydų gyvenimus.

Šiandien apie žydų istoriją Anykščiuose galima tik numanyti iš keleto gatvių ir išlikusių nedidelių medinių namelių. Mažai kas žino, kad vos už kelių šimtų metrų nuo garsiojo Laimės žiburio – masinė Anykščių žydų kapavietė.

Į miestelį atvykę žmonės, norėdami geriau sužinoti žydų istoriją, visuomet kreipiasi į rašytoją Rimantą Vanagą. Jis yra parašęs keletą knygų apie Anykščių žydus, pačią pirmąją išleido dar 1995-aisiais. Rašytojas, pasakodamas apie Anykščiuose buvusias sinagogas, teigia, kad sovietiniais metais jos buvo pritaikytos įvairioms reikmėms: „Viena iš sinagogų tapo kepykla, todėl iš jos eina aukštas kaminas. Man tai atrodo kaip kokios koncentracijos stovyklos likučiai. Tarybiniais metais ten kepdavo bandeles, tad labiau pasityčioti iš šventyklos – neįmanoma.“

Sinagogų kompleksas Anykščiuose stovėjo pačiame miesto centre – dabartiniame senamiestyje, kurį sudaro vos kelios gatvelės. Sinagogos gatvė ir veda į buvusį sinagogų kiemą, kuriame šiandien stovi tik viena sinagoga su kepyklos kaminu. Ant jos sienų pakabintos kelios anykštėnų nuotraukos.

Anksčiau buvusiame sinagogų kieme prieš keletą metų buvo pastatytas ir nedidelis atminimo paminklas iš Anykščių kilusiam pasaulinio garso dailininkui Rudolfui Baranikui. Buvo kalbama, kad toje vienintelėje tebestovinčioje sinagogoje gali atsidaryti ir nedidelis muziejus. Galbūt tai nutiks ateityje, tačiau šiandien nė viename Anykščių muziejuje nepavyksta rasti jokios informacijos apie Anykščių žydų istoriją.

R. Vanagas perspėja, kad šiandien sutikti žmonių, kurie gali papasakoti apie gyvenimą prieš karą ir tai, kas vyko per Holokaustą, nėra lengva. Tačiau jų, nors ir nedaug, yra. Anykštėnas Alfonsas Nemickas kartais pavadinamas vaikščiojančia miesto enciklopedija. Jo atmintyje giliai įsirėžę prisiminimai apie tarpukario Anykščius ir, vos paklaustas apie tarpukario gyvenimą, jis iš karto pradeda vardyti kaimynystėje gyvenusių žydų pavardes.

A. Nemickas pasakoja, kad dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje namai jau pasikeitė. „Mano vaikystėje ten buvo dirbtuvės, kalvaratas – ratelis verpimui. Taip pat ten išdirbdavo kailius, buvo siuvėjų, stalių. Čia buvo nedidelės trobelės, nameliai ir – vien žydai. Prie mūsų namo gyveno žydai Mažučiukai, jie ir patys buvo nedideli, turėjo čia kepyklą“, – teigia anykštėnas.

Sklido bauginantys pramanai

Nors dažniausiai, prisimenant žydus, kalbama apie jų verslus ir prekybą, Anykščiuose, kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, žydai turėjo kultūrinį gyvenimą. Be kelių žydų mokyklų, Anykščiuose veikė žydų liaudies teatras, biblioteka, nuo caro laikų buvo suburta žydų ugniagesių organizacija, kuri turėjo savo orkestrą, o šis, žinoma, pasirodydavo įvairiose miesto šventėse. Labai svarbi žydų gyvenimo dalis buvo ir religija.

88-erių Bronius Vitkūnas, dar vienas anykštėnas, kalbėdamas apie tarpukario miestą, sako, kad jis buvo gražus ir nedidelis: „Buvo ir geležinis, siauras tiltas, per jį važiuodavo arkliais. Žydų namai buvo kitokie – suglausti, o ne sklypais. Gal taip pigiau. Mes eidavome klausytis, kaip jie melsdavosi.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Haaa

Haaa portretas
Tfuuu
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių