- Donata Majauskienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ir mokslo ministerija teigia nesvarstanti planų šalies mastu drausti mobiliųjų telefonų mokyklose ir palieka tai spręsti joms pačioms.
Psichologai savo ruožtu mano, kad diskutuoti apie griežtesnį išmaniųjų telefonų ribojimą – būtina.
Galimybes mokyklose naudotis mobiliaisiais neseniai sugriežtino Prancūzija, įstatymu numačiusi, kad nauji ribojimai mokyklose naudoti išmaniuosius telefonus, planšetes ir kitus įrenginius galios mokiniams iki 14-15 metų amžiaus.
„Tokių planų uždrausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais artimiausiu metu nesvarstome“, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos komentare BNS.
Jame pažymima, kad dabar dėl telefonų naudojimo apribojimų Lietuvoje gali spręsti pačios mokyklos. Kai kurios iš jų juos jau yra uždraudusios įrenginius pamokose.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė BNS šią savaitę sakė, kad išmanieji įrenginiai pamokose turėtų būti naudojami nebent ugdymui.
„Jeigu jie pamokų metu yra naudojami ne mokymosi ar mokymo tikslais, tai yra tikrai blaškymo priemonė, kuri tikrai nepadeda susikoncentruoti, tai tokiu atveju tikrai mokytojams, ką irgi girdime, kyla iššūkių užtikrinti ir pamokos kokybę“, – sakė ministrė.
Šiuolaikinė liga
Anot jos, mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose ribojamas ne tik Prancūzijoje, bet daugelyje Europos Sąjungos šalių. Vienose tai sprendžiama įstatymai, kitose susitariama mokyklos lygmeniu.
„Ta diskusija tikrai yra ir Lietuvoje, aš manau, kad turime pasitarti su visa bendruomene, čia labai svarbi yra ne tik mokytojų, moksleivių, bet taip pat ir tėvų nuomonė. Turime pasikonsultuoti, aptarti ir žiūrėti, ar mes esame pribrendę tam sprendimui“, – teigė J. Petrauskienė.
Lietuvos tėvų forumo tarybos narys, psichologas Andrius Atas savo ruožtu BNS sakė, kad išmaniųjų telefonų naudojimas tarp vaikų turi būti reguliuojamas griežčiau, nes šie įrenginiai ne tik trukdo mokytis, bet ir kelia priklausomybę.
Gavęs telefoną, vaikas patiria kompiuterinę emocinę narkozę, žaidimai, įrašų žiūrėjimas veikia narkotizuojančiai, raminančiai, dėl to vaikas, kai iš jo norima tą narkotiką atimti, reaguoja labai gynybiškai, pyksta, nes nenori likti vienas su savo nerimu, nors to ir neįsisąmonina.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai susiduria su mokymosi, emocijų valdymo, bendravimo su tėvais problemomis, yra kartais iš tikrųjų sunkiai šeimoje žabojamas naudojimasis išmaniaisiais telefonais, kompiuteriniais žaidimais. Tai yra didelė šiuolaikinė liga, aš labai pritarčiau, kad šitas dalykas būtų tvarkomas valstybiniu mastu. Aš manau, kad bent jau mokyklose tikrai gali būti draudimas, vienareikšmiškai, nes tai neduoda nieko gero“, – teigė A. Atas.
Kartu jis pažymėjo, kad svarbu ne mechaniškai nukopijuoti prancūzų idėjas, bet pradėti diskusiją. Anot jo, pokalbiai apie naujus draudimus, pavyzdžiui, galėtų startuoti nuo tėvų apklausos per elektroninį dienyną.
A. Atas taip pat aiškino, kad dėl to, jog vaikai per daug naudoja telefonus, dažnai būna kalti tėvai, todėl būtinas ir suaugusiųjų švietimas šia tema.
„Iš esmės labai gerai, kad vaikas turi telefoną, kuriuo gali susisiekti su tėvais, bet yra vienas ėduonis mūsų visuomenėje – nepilnavertiškumo kompleksas, kuris šioje vietoje reiškiasi konkrečiai tuo, kad tėvai nori, jog vaikas nesijaustų blogesnis už kitus. Visa ta piramidė prasideda nuo tėvų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių jaučia kaltę – intuityviai arba įsisąmoninę, kad nesu labai geras tėtis, esu nelabai gera mama, tada reikia vaikui nupirkti kažkokį džiaugsmą (...). Tada kitas vaikas grįžęs namo sako, kad Jonukas turi normalų telefoną, o aš – tik mygtukinį. Ir tuomet nemaža dalis tėvų stengiasi, kad vaikas nepasijustų blogesnis už kitus. Taip tėvai aprūpina vaikus šituo žalingu daiktu, kuris po to kenkia ir emociškai, ir mokslumas dėl to nukenčia, ir t.t.“, – dėstė psichologas.
Veikia kaip narkotikas
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad telefonai gali veikti kaip narkotikas.
"Vaikai į tuos telefonus sulenda, nes realiai jie negauna pagalbos pirmiausiai iš tėvų, taip pat iš bendruomenės, čia mūsų visų atsakomybė turėtų būti, ir mokyklos taip pat. Vaikams nėra padedama sumoderuoti egzistencinį nerimą, o nerimo augdamas vaikas patiria nemažai. Gavęs telefoną, vaikas patiria kompiuterinę emocinę narkozę, žaidimai, įrašų žiūrėjimas veikia narkotizuojančiai, raminančiai, dėl to vaikas, kai iš jo norima tą narkotiką atimti, reaguoja labai gynybiškai, pyksta, nes nenori likti vienas su savo nerimu, nors to ir neįsisąmonina“, – aiškino A. Atas.
Nauji draudimai Prancūzijoje nėra sutinkami vienareikšmiškai. Pasak dalies šios šalies parlamentarų, naujasis įstatymas yra nieko nepakeisiantis „reklaminis triukas“. Naują draudimą per savo rinkimų kampaniją buvo pažadėjęs prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).
Naujajame teisės akte numatyta, kad mokyklos galės padaryti išimčių ir leisti telefonais naudotis „pedagoginiais tikslais“ arba per papildomus užsiėmimus. Be to, išmaniaisiais įrenginiais bus galima leisti naudotis neįgaliems mokiniams.
Vidurinės mokyklos savo ruožtu galės spręsti, ar drausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais visiškai, ar tik iš dalies.
2010 metais Prancūzijoje priimtu įstatymu jau buvo draudžiama naudotis išmaniaisiais telefonais pamokų metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos2
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...