- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Augant nerimui dėl chaotiško Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), Vyriausybė ragina Britanijoje gyvenančius lietuvius sugrįžti iš emigracijos.
„Nesinorėtų, kad mūsų svarstymai pavirstų (žinute – BNS), kad bijome didesnio srauto“, – pareiškė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Vyriausybėje svarstant klausimą dėl pasirengimo kietajam „Brexit“.
„Visi, kurie nuspręs, 100 tūkstančių, 200 tūkstančių grįžti į Lietuvą, jie visi yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę“, – pridūrė jis.
Premjerui antrino finansų ministras Vilius Šapoka: „Aš tikrai kviečiu tiek Užsienio reikalų ministeriją, tiek kitas ministerijas išnaudoti šitą progą ir priminti, kad išvykę Lietuvos gyventojai grįžtų čia namo“.
Lietuvius palikti Jungtinę Karalystę skatina neapibrėžtumas dėl „Brexito“, išaugęs kai kurių britų priešiškumas užsieniečiams, krentantis svaro kursas ir atlyginimų Lietuvoje kilimas.
Tačiau dėl išliekančio algų skirtumo dalis lietuvių gali nuspręsti ne grįžti, bet išvažiuoti į turtingesnes ES šalis ar siekti įgyti Britanijos pilietybę.
Visi, kurie nuspręs, 100 tūkstančių, 200 tūkstančių grįžti į Lietuvą, jie visi yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę.
Anot oficialios statistikos, pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi 7,6 tūkstančio žmonių – tai trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais, rodo oficiali statistika.
Lygiagrečiai mažėja išvažiuojančiųjų skaičius. Nors 2018 metais į Jungtinę Karalystę išvažiavo 12 tūkst. žmonių, užpernai išvykusiųjų skaičius siekė daugiau nei 21 tūkstantį.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.
Premjeras sakė, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti viešąsias paslaugas kiekvienam norinčiam sugrįžti, šalyje yra pakankamai laisvų darbo vietų.
S. Skvernelis pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių pasitinkant didelį grįžtančiųjų srautą būtų švietime, nes reikėtų integruoti emigrantų vaikus.
„Jeigu reikės ieškoti papildomų finansinių injekcijų, esame pasirengę tą padaryti, nes tikslas yra tikrai svarbus ir kilnus – susigrąžinti kiekvieną žmogų į Lietuvą“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Ruošiasi chaotiškam „Brexit“
Vyriausybė trečiadienį aptarė, kokių žingsnių reikės imtis, jei Britanija iš ES pasitrauks be jokio susitarimo.
To tikimybę sustiprino antradienį vykęs balsavimas britų parlamente, kur buvo atmestas Vyriausybės ir ES susitarimas dėl „Brexit“ sąlygų.
Kietojo „Brexit“ atveju Lietuva žada pasistengti sukurti kuo palankesnes sąlygas Jungtinei Karalystei.
Jei sutartis nebus patvirtinta, Lietuva turės keisti įstatymus dėl britų teisinio statuso Lietuvoje, tiesioginių mokesčių, aviacijos ir jūrų transporto, profesinių kvalifikacijų pripažinimo.
„Mes esame už tai, kad Jungtinė Karalystė atsirastų tarp tų trečiųjų šalių, kurioms taikomas ypatingai palankus režimas, ar kalbėtume apie mokestinę politiką, ar kalbėtume apie tą patį kvalifikacijos, diplomų pripažinimą“, – kalbėjo premjeras.
Politikai ketina reikalingus įstatymus ypatingos skubos tvarka priimti Seimo pavasario sesijos pradžioje, bet jie įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu Britanija iš tikrųjų paliktų bendriją be susitarimo.
Reikalingi keisti teisės aktų projektai Vyriausybei turės būti pateikti iki kovo.
Lietuvai taip pat tektų sumokėti papildomą įmoką į ES biudžetą, didinti diplomatų skaičių ambasadoje Londone.
Didesnių iššūkių gali kilti tarpusavio prekyboje, nes britams pasitraukus be susitarimo su Jungtine Karalyste bus prekiaujama pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
Jungtinė Karalystė patenka į didžiausių Lietuvos prekybos partnerių dešimtuką.
„Pasižiūrėjus į prekybos struktūra nesimato, kad atsirastų daug prekių grupių, kurioms būtų staigiai įvesti muitai“, – sakė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.
„Didžiausia problema yra muitinės dokumentų įforminimas ir visi kiti logistiniai dalykai. Prekiaujant tarp šalių atsiradus muitinei viskas sulėtėja ir čia yra didžiausias iššūkis mūsų eksportuotojams“, – pridūrė jis.
„Tačiau kalbėti apie ekonominius sukrėtimus, kurie vestų link kažkokio makroekonominio nestabilumo, nėra pagrindo“, – tvirtino diplomatas.
Lietuva taip pat žada įvesti pereinamąjį laikotarpį iki šių metų pabaigos šalyje esantiems britams susitvarkyti migracijos dokumentus.
„Mes jau ir projektus turime, ir pozicijas suderinę. Ar kietasis, ar minkštasis bus „Brexitas“, dėl piliečių esame susitvarkę iš principo“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Šiuo metu numatyta, kad Britanija iš ES turėtų pasitraukti kovo pabaigoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika6
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...