- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartais tautiečiai aimanuoja, kad jų lūkesčiai nepriklausomoje Lietuvoje liko neišpildyti, jie esą kovojo ne už tokią šalį, tačiau pamiršta savęs paklausti, ką patys padarė, kad Lietuva būtų kitokia, sako LRT.lt kalbinti Baltijos kelio kartos atstovai. Jie įsitikinę, kad lietuviai nėra susvetimėję, o atsiradus agresoriui neabejotinai susikibtų rankomis naujame Baltijos kelyje.
Ieva Parklytė gimė 1989-ųjų rugpjūčio 24-ąją – dieną po to, kai kone du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių suformavo gyvą grandinę, nusidriekusią 700 km. „Tą dieną giminės buvo išvykę į Baltijos kelią, o su mama Šiauliuose liko tik močiutė“, – pasakoja mergina.
Jos bendraamžė vilnietė Aistė Pucilauskaitė tuomet dar nebuvo gimusi, o apie Dainuojančią revoliuciją sužinojo iš savo tėvų, tądien stovėjusių Ukmergės plente, Vilniuje.
Akcijoje taip pat nedalyvavęs, tuomet nė pusės metų dar neturėjęs ukmergiškis Giedrius Pocius apie 1989-ųjų įvykius daugiausia girdėjo iš giminių: „Jie nuolat kalbėdavo apie Baltijos kelią. Susidomėjęs jų klausydavausi, teiravausi, kur tuo metu buvau aš. Mane paliko saugoti namuose, o tėvai dalyvavo šioje akcijoje“, – sako G. Pocius.
„Nenorėčiau gyventi mele“
Visi šie jauni žmonės teigia besidžiaugiantys, kad gyvena laisvoje Lietuvoje, ir sunkiai įsivaizduoja, kaip jų jaunystė būtų prabėgusi sovietiniais metais.
„Tėvai turėjo puikią jaunystę, bet jiems trūko laisvės pojūčio. Sovietmečiu jie nuolat ilgėjosi laisvės. Mano tėvų šeimos buvo tremtiniai, todėl visuomet svajojo apie laisvą Lietuvą. Manau, man pasisekė, tėvų kartos dėka galime gyventi nepriklausomoje šalyje, nevaržomai keliauti, mokytis“, – sako Jaunųjų konservatorių lygai priklausanti A. Pucilauskaitė.
Lietuvos liberalaus jaunimo atstovė I. Pakarklytė įsitikinusi, kad sovietiniais laikais jos paauglystė būtų buvusi visiškai kitokia: „Tikrai nebūčiau džiaugusis, jei mano jaunystė būtų prabėgusi sovietmečiu. Nenorėčiau gyventi okupuotoje valstybėje, kur nėra žodžio laisvės, kitokių žmogaus teisių, nenorėčiau gyventi mele. Mokyklos laikotarpis būtų buvęs daug liūdnesnis. Pakankamai laisva, meniška mokykla sovietmečiu nebūtų galėjusi egzistuoti, nes tiesiog niekas nebūtų leidęs“, – neabejoja pašnekovė.
Savo gyvenimo sovietiniais metais neįsivaizduoja ir Lietuvos socialdemokratų partijai priklausantis G. Pocius. Kaip jis pats pripažįsta, girdint vyresnių žmonių pasakojimus apie tuos metus, jam darosi keista ir nejauku.
„Gyvenimas laisvoje Lietuvoje reiškia galimybę turėti pasirinkimą. [...] Baltijos kelias man yra tautos savimonės aktas, parodymas, kas tautai yra svarbu. Kiek žinau, tokia pilietinė iniciatyva – bene vienintelė, kuria parodyta, kad kelios Baltijos šalys gali susivienyti, nori būti laisvos ir pačios spręsti, kuriuo keliu eiti“, – tęsia G. Pocius.
Lietuviai nėra susvetimėję
Portalo LRT.lt kalbintiems pašnekovams atrodo keisti ir kai kurių tautiečių skundai, kad Lietuva dabar ne tokia, kokią jie įsivaizdavo prieš porą dešimtmečių.
„Manau, dažnas svarsto, kokią Lietuvą turėtume kurti ir kokioje gyventi. Be abejo, ne visuomet tie lūkesčiai yra visiškai išsipildę, tačiau reikėtų paklausti, ką jie padarė, kad ta Lietuva atrodytų taip, kaip jie nori. Manau, dažnas neturėtų ką į tokį klausimą atsakyti. Kaip tuomet galima skųstis?“ – stebisi G. Pocius. Pasak jo, kiekvienas žmogus, dedantis pastangas ir rodantis pilietinę iniciatyvą, turi galimybę lemti teigiamus pokyčius.
Savo ruožtu A. Pucilauskaitė svarsto, jog galbūt praėjo per mažai laiko, Lietuva – dar jauna nepriklausoma valstybė. „Matyt, žmonės norėjo greito rezultato, bet neįmanoma per tokį trumpą laiką to pasiekti. Laikui bėgant, naujos kartos galbūt įgyvendins lūkesčius ir ateityje bus geriau. [...] Žinoma, galbūt padėtis nėra pati geriausia, bet reikia mokytis iš klaidų, kritiškai viską įvertinti. Turime tikėti, kad ateityje bus dar geriau, reikia to siekti“, – ragina A. Pucilauskaitė.
I. Pakarklytė teigia suprantanti, kad kai kurie žmonės yra nusivylę: „Dažnai jaunystėje viskas atrodo šviesiau ir gražiau. [...] Galiu suprasti, kodėl žmonės kartais taip šneka. Kai turime prieš ką kovoti, yra pavergėjas, visi labiau susivienija. Nemanau, kad dabar žmonės mažiau užjaučia ar mažiau padeda savo kaimynui ar artimui, tiesiog nėra bendro priešo. Jei jis būtų, viskas būtų lygiai taip pat, kaip anksčiau.“
Kaip teigė I. Pakarklytė, ji ir pati stovėtų Baltijos kelyje, jei tik to prireiktų. „Mano aplinkoje žmonės yra pilietiški ir aktyvūs, net nekiltų toks klausimas, ar susiburti į Baltijos kelią“, – portalui LRT.lt kalbėjo I. Pakarklytė.
1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją mobiliojo ryšio ir socialinių tinklų dar nepažinusios Lietuva, Latvija ir Estija pademonstravo pasauliui savo apsisprendimą taikiai siekti laisvės tokiu būdu, kokio jis dar nebuvo matęs: kone du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių suformavo gyvąją grandinę, nusidriekusią 700 kilometrų – nuo Vilniaus iki Rygos, nuo Rygos iki Talino.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą15
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės14
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...