Audringa vasara lietuviams pridarė nemažai nuostolių

  • Teksto dydis:

Klimato permainos lemia, kad vasaros orai pasižymi vis didesniais kontrastais. Jei šių metų birželis buvo šiltas ir nelietingas, tai liepą ir rugpjūtį užfiksuoti dideli temperatūros svyravimai: dažnai buvo stebimos liūtys, vietomis iškrito kruša, orų svyravimus lydėjo žaibavimas.

Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje pastebi, kad permainingi orai vis dažniau kelia grėsmę žmonių gyvybei bei turtui, todėl būtina žinoti, kaip apsisaugoti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vien liepą centriniuose, šiaurės rytiniuose ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose iškrito pusantro-du kartus daugiau kritulių nei įprastai. Dažnai buvo stebimos liūtys, vietomis iškrito kruša. Didžiausias vėjo greitis liepą daugelyje rajonų siekė 15–20 m/s. Tokius permainingus orus lydėjo ir žaibai – per visą vasarą jų į žemę smogia mažiausiai po 10-15 tūkst.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, kiekvieną vasarą daugiausiai materialinių nuostolių paprastai gyventojams pridaro audros – stiprus lietus, perkūnija ir škvalas vienu metu. Antras pagal gyventojams pridaromų nuostolių mastą gamtos reiškinys paprastai yra žaibai.

„Nors dažniausiai žaibai pridaro dalinių žalų, tokių kaip įvairių prietaisų gedimai, tačiau pasitaiko atvejų, kai nukenčiama itin skaudžiai. Šią vasarą užfiksavome atvejį Palangoje, kuomet žaibas trenkė į elektros skydinę ir taip sukėlė gaisrą. Gaisro metu išdegė antras namo aukštas, o padaryta žala siekia beveik 23 tūkst. eurų“, – sako A. Pilčicas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmuosius šių metų septynis mėnesius elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai buvo ketvirta pagal dažnumą gaisrų priežastis. Vien dėl žaibų kilo 21 gaisras, kuomet buvo uždegti gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai bei sodybos.

Pasak A. Pilčico, tokių atvejų tikimybę galima sumažinti, jei elektros skydeliai būtų projektuojami toliau nuo pastatų. Ypač pavojinga, kai elektros skydelis yra pakabinamas ant medinio namo sienos – tuomet nėra jokio apsauginio barjero kontakto su žaibu atveju. Taip pat patartina atsižvelgti į tokius rizikos faktorius kaip pastato padėtis – jei pastatas stovi aukštesnėje vietoje, ant jo stogo yra išsikišusių daiktų, šalia auga didelis medis, išauga žaibo žalos tikimybė. Sumažinti ją galima ant pastato įsirengiant žaibolaidį, jį tinkamai įžeminus.

„Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kuomet dėl žaibavimo ar audros, susvyravus įtampai tinkle, sugenda įvairi buitinė ir elektroninė technika: televizoriai, indaplovės, telefonai, orkaitės, namų kinas, skalbimo mašinos, šaldytuvai ar kiti buities prietaisai. Žalos gali siekti ir didesnes sumas, kuomet dėl žaibų iškrovų sugenda gyvenamųjų namų šildymo katilai, automatiniai kiemo vartų mechanizmai“, – sako bendrovės Žalų administravimo departamento direktorius.

Draudimo ekspertas pataria pasinaudoti senai žinomu patarimu, kad prasidėjus žaibavimui būtina išjungti visus elektros prietaisus, uždaryti langus, duris, taip pat dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas. Perkūnijos metu taip pat pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai.

„Deja, kasmet žaibai ne tik sugadina gyventojų turtą, tačiau sužaloja ar net atima gyvybes žmonėms. Žaibuojant jokiu būdu nereikėtų maudytis ar būti arti vandens telkinių. Jei jus audra užklupo lauke, ieškokite prieglobos krūmuose ar atsitūpkite, jokiu būdu nelaikykite rankose metalinių daiktų“, – sako A. Pilčicas.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, šiemet dėl gamtos stichijų gyventojai patyrė beveik 378 tūkst. eurų nuostolių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių